Sarių seniūnija

Manoma, kad Sarių kaimo pavadinimas yra vandenvardinis ir kilęs nuo to paties upelio Saria (ne nuo ežero), kuris yra Žeimenos intakas. Jo vardas gali būti kildintinas iš neolitinių finougrų įtakos, galbūt iš indoeuropiečių kalbų ar net nostratinio kalbinio sluoksnio.
Apie seną Sarių kaimo istoriją byloja Sarių kapinynas, kuris yra 0,1 kilometro į šiaurę nuo kaimo kapinių. 1970–1971 metais rastas XIII amžiaus pabaigos – XIV amžiaus pradžios 81 griautinis kapas. Radiniai (145 daiktai) laikomi Istorijos ir etnografijos muziejuje. Vėliau Sarių kaimas garsėjo kaip sena dvarvietė. Unijinės Lietuvos laikais dvarvietę valdė Bialozorai, Maslauskiai, Goldneriai, generolas Labiencovas ir Komarai. Pats kaimas pradėjo statytis nuo 1930 metų, iki antrojo pasaulinio karo čia buvo 4 namai.
Prie Sudotos ežero bei Sudotos kaimo taip pat yra daug pilkapių. 15 pilkapių 1934 metais ištyrė Krokuvos universitetas. Jau 1859 metais Sudotos pilkapius yra tyrinėjęs archeologas von Glazenbergas. 8 km į pietus nuo Švenčionėlių miesto yra Laužėnų kaimas. Lenkų laikais lietuvišką mokyklą čia įsteigė kunigas Sadūnas. Mokinių skaičius siekdavo 64.

Sarių seniūnija yra viena didžiausių kaimiškųjų seniūnijų rajone. Seniūnijos plotas yra daugiau nei 13086,259 ha. Tai laukai, miškai – pasakiškai gražus kraštas. Seniūnijos teritorijoje 32 kaimai ir 17 viensėdijų. Vietinių kelių ilgis 126,610 km, gatvių ilgis 14,646 km.

Sarių seniūnijoje yra 3 seniūnaitijos: Ežero, Grybų, Šilovės. Seniūnaičiais ketverių metų kadencijai išrinkti: Artūras Martinkėnas (Ežero seniūnaitijos seniūnaitis), Linas Novikas (Grybų seniūnaitijos seniūnaitis), Algis Kliukas (Šilovės seniūnaitijos seniūnaitis).
2 kaimo bendruomenės: Švenčionių rajono Sarių kaimo bendruomenė ir Sudotos kaimo bendruomenė.

Seniūnijos teritorijoje yra 8 veikiančios (Antasarės, Daumilų, Dvarčiškių, Laužėnų, Rimkų, Sarių, Sudotos, Šutų) ir 2 neveikiančios (Melagėnų ir Laukių) kapinės.

Lankomiausios seniūnijos vietos: respublikinės reikšmės gamtos paminklai – Laužėnų ąžuolas (aukštis – 29 m, diametras 1,82 m) ir Laužėnų liepa (aukštis 29 m, diametras 1,51 m).

Sarių kaime įgyvendinti du projektai: „Sarių kaimo infrastruktūros plėtra“ ir „Sarių ežero paplūdimio infrastruktūros plėtros (Sarių ežero paplūdimio pritaikymas aktyviam poilsiui, sportui ir kultūriniams renginiams, kaimo stadiono rekonstrukcija)“, kurie finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“.
Poilsio ir laisvalaikio traukos centras įrengtas Sarių kaime, prie Sarių ežero, turinčio geras susisiekimo įvairiu transportu galimybes; infrastruktūra sukurta atsižvelgiant į jau susiformavusias turizmo paslaugų teikimo tradicijas bei į potencialių lankytojų (turistų) poreikius.
Infrastruktūros pagerinimas sukūrė bendrą vertybių sistemą, kuria naudojasi bendruomenės nariai tenkindami savo asmeninius bei bendruomeninius poreikius. Sudarytos sąlygos žmonių visapusiškai veiklai ir gyvenimo kokybei gerinti. Infrastruktūros plėtra ne tik pagerino gyvenimo kokybę, bet ir sukūrė rekreacinės, poilsio ir pramogų infrastruktūros, skirtos turizmo reikmėms, kompleksą, užtikrinant aktyvaus poilsio paslaugų plėtrą, didinant laisvalaikio užimtumą, sukūrė pagrindą smulkaus ir vidutinio verslo investicijoms didinti, paskatino trauką prie šios teritorijos bei paskatino naujų idėjų ir technologijų pritaikymą.