Seniūnijos heraldika
Seniūnijos centras – Švenčionėlių miestas, įsikūręs Žeimenos slėnio pakraštyje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Švenčionių. Seniūnijos teritorijoje gyvena 6250 gyventojų. Seniūnijos gyvenvietei priklauso 1 miestas, 49 kaimai, 19 viensėdžių. Daugiausiai gyventojų pagal gyventojų skaičių gyvena šiuose kaimuose – Senoji Pašaminė (260 gyv.), Trūdai (283 gyv.). Seniūnijos plotą sudaro 239 km², iš kurių miškai sudaro 78 km², žemės ūkio naudmenos – 106 km².
Švenčionėlių gyvenvietė atsirado apie 1861 m. kairiuoju pažeimeniu nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį ir įkūrus geležinkelio stotį. 1895–1899 m. nutiesus Panevėžio–Pastovio siaurąjį geležinkelį, Švenčionėliai tapo geležinkelių mazgu. XIX a. pab. Švenčionėlių gyvenvietė buvo menka, rašytiniuose šaltiniuose minima, kad 1880 m. buvo tik 13 sodybų su 82 gyventojais, XIX a. gale pradėjo kurtis pramonė, veikė siaurųjų, o vėliau ir plačiųjų garvežių remonto dirbtuvės. XX a. pradžioje Švenčionėliai ėmė smarkiai plėstis. Keletas įdomių faktų: 1924 m. atidarytas degtukų šiaudelių fabrikas; 1939 m. patvirtintos miesto teisės; 1946 m. rugpjūčio 3 d. Švenčionėliai tapo apskrities pavaldumo miestu; 1996 m. kovo 26 d. Prezidento dekretu patvirtintas Švenčionėlių herbas.
Švenčionėliai – vienas iš jauniausių miestų Lietuvos rytuose, Labanoro girios pakraštyje, kuriame gyvena 4791 gyventojas. Švenčionėliuose veikia nauji nuotekų valymo įrenginiai, renovuojamos miesto gatvės ir vykdoma kvartalinė daugiabučių namų renovacija. Mieste veikia Kultūros centras, miesto biblioteka, sporto klubas „Ąžuolas“, sveikatingumo ir sporto klubas „Švenčionėliai“, Švenčionių rajono sveikatos centro Švenčionėlių padalinys, Švenčionėlių sveikatos centras, Reginos šeimos gydytojo centras, vaistinės, socialinių paslaugų centras, Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazija, lopšelis-darželis „ Vyturėlis“ ir ikimokyklinio amžiaus Valdorfo grupė „Aukso obelėlė“, meno mokykla, Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia, Lietuvos pašto Švenčionėlių skyrius, geležinkelio stotis (Vilnius–Turmantas), Valstybinės miškų urėdijos Švenčionėlių regioninis padalinys, Švenčionių švaros Švenčionėlių padalinys, Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Švenčionėlių komanda, Švenčionių r. PK Švenčionėlių policijos nuovada.
Miesto vakariniu pakraščiu teka upė Žeimena (Neries dešinysis intakas), viena iš švariausių upių Lietuvoje. Seniūnijoje įgyvendinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos projektai – įrengtas Žeimenos pažintinis takas ir sutvarkyta Platumų kaime esanti teritorija palei Žeimenos upę, įrengti pėsčiųjų ir paplūdimio takai, paplūdimio zona, skatinanti laisvalaikio, poilsio, kultūrinio gyvenimo praleidimą. Seniūnijos teritorijoje yra daug vaizdingų ežerų: Kretuono, Vajuonio, Švento, Kampuočio ir kt. Didžiausias yra Kretuono ežeras, esantis 9 km į šiaurės rytus nuo Švenčionėlių. Šis ežeras, kaip svarbi vandens ir pelkių paukščių perėjimo vieta, įtrauktas į saugomų teritorijų sąrašą Natura 2000.
Seniūnijos teritorijoje sėkmingai plėtojamas baidarių, mobilių pirčių ir kubilų nuomos verslas. Populiariausia vandens turizmo trasa – Žeimena. Įrengti paplūdimiai, pažintiniai ir pėsčiųjų takai, stovyklavietės. Reškutėnuose veikia tradicinių amatų centras ir Nalšios muziejaus Reškutėnų filialas. Lankomiausi objektai: Lygumų apžvalgos bokštas, Žemaitiškės pievų paukščių stebėjimo bokštelis, Pakretuonės vandens malūnas, Kretuonų gatvinis kaimas, masinio žydų sušaudymo vieta Platumų kaime.
Seniūnijos teritorijoje yra nemažai istorijos paminklų: partizano S.Guigos kapas ir paminklas,
1941 m. birželio mėnesio sukilėlių kapai ir paminklas,
paminklas tremtiniams atminti ir fašizmo aukų kapai,
Burbų k. koplytstulpis,
Vytauto Didžiojo paminklai Rekučių ir Perveniškės kaimuose (pastatyti 1936 m.).
Švenčionėlių seniūnijoje aktyviai veiklą vykdo miesto ir kaimiškų vietovių bendruomenės. Švenčionėliuose veiklą vykdo Švenčionėlių bendruomenė, Švenčionėlių bendruomenė „Švenčionėlių bičiuliai“, kūrybininkų bendruomenė „Miško uostas“. Kaimiškose vietovėse – Pašaminės kaimo bendruomenė „Pašaminės draugija“, Trūdų bendruomenė, visuomeninė organizacija „Reškutėnų bendruomenės centras“.
Pagrindiniai verslai seniūnijoje yra žemės ūkio kultūrų auginimas ir perdirbimas, gyvulininkystė, žuvininkystė, miškininkystė, veterinarijos paslaugos, uogų ir grybų supirkimas, medžio apdirbimas, baidarių ir valčių nuoma, maitinimo paslaugos, grožio salonai, kirpyklos, laidojimo paslaugos. Parduotuvės – gėlių, drabužių ir avalynės, statybinių medžiagų, sodininkystės, žaislų. Taip pat baldų gamyba, siuvyklos, automobilių remonto dirbtuvės ir autodalių parduotuvės. Švenčionėlių mieste sėkmingai verslą plėtoja salyklo gamybos bendrovė „UAB Maltosa“, specializuotas siuvimo fabrikas „Alviva“, statybinių ir buitinių prekių parduotuvės „Aitvaras“ ir „Dauniškio prekyba“, elektros generatorių gamybos bendrovė UAB „Velga Vilnius“, kavinės „Pieninė“, „Ultra“, „Mėta“, „Šarūno baras“. Kaimiškose vietovėse – Augustavo k. tentinių medžiagų specialistų įmonė „TMS“, medienos apdirbimo įmonė UAB „Žaliamiškis“, Trūdų k. Masevičiaus įmonė „Girios“, Vėjinės k. gyvulininkės įmonė „Vėjinė“, Senos Pašaminės k. I. Balčiūno ūkis; Senos Pašaminės k. baldų gamybos įmonė „SK Design“.
– Nuostatai
– Paslaugos
– Planavimo dokumentai
– Darbo užmokestis
– Viešieji pirkimai
– Paskatinimai ir apdovanojimai
– Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
– Biudžetas
– Informacija apie finansinius įsipareigojimus
– Administracinės naštos mažinimas
– Finansinių ataskaitų rinkiniai
– Ūkio subjektų priežiūra
– Vadovų darbotvarkės
– Tarnybiniai lengvieji automobiliai
– Gauta parama
– Švenčionių rajono savivaldybės įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitos