Kaltanėnų seniūnija

Kaltanėnų kaimo bendruomenės
pirmininkas Saulis Menkeliūnas
Berniūnų kaimo bendruomenės „Mojus“
pirmininkė Ona Raguckienė

Seniūnija yra rajono rytiniame pakraštyje. Jos teritorijoje nutiesti Švenčionėlių – Utenos geležinkelis bei plentas. Plotas – 10059,94 ha; gyventojų skaičius – 374;

Hidrografinį tinklą sudaro Žeimenos, Kiaunės upės. Žeimena – ne maža upė, ji prasideda Kaltanėnuose ir įteka į Nerį. Žeimenos ilgis – 80 km. Baseino, iš kurio ji surenka vandenį, plotas – 2792,7 km², t.y. jis pusantro karto didesnis už rajono plotą. 31 % baseino paviršiaus dengia miškai, 10% užima pelkės, 7 % ežerai. Upė vandeninga. Kaltanėnuose, kur ji išteka iš Žeimenio ežero, vidutinis metų vandeningumas – apie 27 m³/sek. Žeimena – lygumų upė. Teka smėlynų ruožu, kuris tęsiasi pietrytine Aukštaičių aukštumų pašlaite. Žeimena buvo keliaujama nuo seniausių laikų – nuo pat akmens amžiaus. Atsiradus sausumos keliams, Žeimenos, kaip vandens kelio, reikšmė sumažėjo. Tačiau upė išliko svarbi – ja buvo plukdomi sieliai.

Kaltanėnai yra Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko teritorijoje. Čia auga beržynai, eglynai, pušynai. Miškuose gyvena stambesniųjų kanopinių (šernų, elnių, briedžių, stirnų), nemažai plėšriųjų (lapių, usūrinių šunų, vilkų, ir kt.) žvėrių.

Kaltanėnai minimi XV a., rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1432–1440 m. laikotarpyje, kaip dvaras, nuo XVII a. – kaip miestelis. 2017 metais, per Švento Antano atlaidus, buvo paminėtos 585–osios Kaltanėnų metinės.

1633 m. pastatyta bažnyčia, įsteigtas pranciškonų vienuolynas, o prie jo ir mokykla. Kaltanėnų bažnyčia1832 m. pranciškonų vienuolynas ir mokykla uždaryti. 1833 m. buvusio vienuolyno patalpose įkurdintas kariuomenės dalinys. Vėliau šie pastatai buvo palikti likimo valiai. Nukentėjo ir Kaltanėnų bažnyčia. Per 1654–1667 m. karą ji sudegė, atstatyta 1696 m. 1740–1767 m. Kaltanėnuose pastatyta nauja medinė bažnyčia su aštunkampe varpine. Apie 1870–1875 m. miestelyje buvo 22 kiemai, gyveno 197 žmonės. Vykdavo dideli galvijų ir arklių turgūs. 1902 m. buvo patvirtintas architekto A. Filipovičiaus – Duboviko parengtas vienuolyno perstatymo į bažnyčią projektas, pagal kurį 1903–1909 m. kunigo klebono Mykolo Meštikio rūpesčiu ten, kur stovėjo medinė bažnyčia, altoriaus vietoje, buvo pastatytas paminklinis akmuo, kurio lotyniškas užrašas skelbia „čia buvo bažnyčia“. Kaltanėnų bažnyčia per netrumpą savo amželį turėjo daug šeimininkų. Du iš jų amžinajam poilsiui atgulė bažnyčios šventoriuje: 1916 m. palaidotas kunigas M. Meštikis ir Kaltanėnuose miręs 1973 m. teologijos mokslų daktaras, vienuolis marijonas kunigas Norbertas Skurskis.

Reikšmingų darbų sukūrė lietuviškos spaudos platintojas, blaivybės idėjų skleidėjas kunigas Jonas Burba (1851–1915); knygnešių rėmėjas, slaptosios lietuviškos mokyklos įkūrėjas zakristijonas K. Baužys; vargonininkas Jonas Petrauskas (1873–1937); rašytojai Gediminas Isokas, Leonardas Grudzinskas; geografas prof. Česlovas Kudaba (1934–1993); gamtosaugininkas, botanikas Kęstutis Balevičius. Mokyklos istorija glaudžiai siejasi su vienuolių pranciškonų, kuriuos 1633 m. atsikvietė Jonas Narbutas, įsikūrimu Kaltanėnuose. Pranciškonai prie vienuolyno 1781 m. imasi mokyti 4 mokinius, o 1797 m. jau veikia dvi klasė mokykla. Joje 1803–1805 metais mokėsi 42 mokiniai. Dėstoma buvo lenkų kalba. Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras. Po 1831 m. sukilimo vienuolynas ištuštėjo. Caro valdžia uždarė ir mokyklą. 1920 m. Kaltanėnus okupavo lenkai ir išbuvo valdžioje iki 1939 metų, tačiau apylinkės išliko lietuviškos. Klebonas M. Meštikis įvedė lietuviškus giedojimus. Apie 1936–1937 metus mokykla buvo perstatoma. Kol statė naują, pamokos vyko parapijos salėje prie bažnyčios ir žydo name. Lietuvai grąžinus Vilnių, Kaltanėnuose viskas pasikeitė: grįžo į mokyklą lietuvių kalba, mokykla tapo pagrindine. Reorganizavus pagrindinę mokyklą, šiuo metu jos patalpose įkurtas Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras. Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras – kol kas dar vienintelė tokio tipo ugdymo ir turizmo įstaiga visoje Lietuvoje, kuri be pagrindinės centro vykdomos neformalaus vaikų švietimo programos, teikia įvairias turizmo paslaugas. Kasmet organizuojama daug įdomių renginių – susitikimų, turistinių žygių.

Kaltanėnų seniūnijoje yra parduotuvė, sezono metu veikia kaukazietiško maisto lauko kavinė, Kaltanėnų ambulatorija, lentpjūvė, biblioteka, Kaltanėnų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia (kunigas Vitalij Kisel ), kaimo turizmo sodybos: A. Prunskuvienės sodyba „Prie Žeimenos“, „Elenutės namai“, „Žeimenos vingis“, „Ežerinis“ ir kitos sodybos. Klesti baidarių verslas. Žemę dirba keli stambūs ir smulkūs ūkininkai.

Gyventojai ir svečiai dažnai lankosi Kaltanėnų dvaro parke. Parkas apima apie 12ha. teritoriją pačiame Kaltanėnų miestelyje. Čia galima pamedituoti prie akmenų, pasimankštinti lauko treniruoklių pagalba, apžiūrėti įvairias skulptūras.

2021 metais naujam gyvenimui prikeltas Kaltanėnų dvaro svirnas. Svirne šiltuoju sezonu veikia kavinė, informacijos centras/muziejus, kino teatras, rengiamos fotografijų parodos, muzikos renginiai bei sporto šventės. Svirno teritorijoje vasarą stovyklauja vaikai.

Kaltanėnų seniūnaitija – jai priklausanti teritorija (kaimai, gatvės): Obelų Rago k., Ožkinių k., Linkiškių k., Ignalinos g., Molėtų g., Geležinkelio g., Sodo g.

Seniūnaitis Gintautas Varnas tel. nr. +370 615 25166

Kuklių seniūnaitija – jai priklausanti teritorija (kaimai, gatvės): Antaliedės k., Berniūnų k., Beržijos k., Kiauneliškio k., Kūrinių k., Kuklių k., Liedelės k., Luknos k., Naujosios Brastos k., Pagilūtės k., Palabažio k., Terpežio k., Vasiūliškės k., Žvirbliškės k., Antaniškės k., Buivydų k., Barovkos k., Slabadiškės k., Seniškio k., Šakališkės k., Rušiškių k.

Seniūnaitė Indrė Žigienė tel. nr.: +370 628 81240