Dažnas mūsų mano, kad jonizuojančioji spinduliuotė, vadinamoji radiacija, mus švitina dėl to, kad pasaulyje kažkada buvo bandomos atominės bombos, veikia atominės elektrinės, įvyko Černobylio avarija. Taip, dėl šių priežasčių į aplinką pateko ir nuolat patenka radioaktyviųjų medžiagų – radionuklidų. Žmogus švitinamas ir darant rentgeno nuotraukas, diagnostikai ir gydymui naudojant radioaktyviuosius preparatus. Žmogų spinduliuotė pasiekia ir iš kosmoso, statybinių medžiagų bei grunto. Remiantis atliktais Radiacinės saugos centro matavimais nustatyta, kad RADONAS patalpose yra vienas svarbiausių šalies gyventojų apšvitos šaltinių.
Radonas yra radioaktyvios bespalvės ir bekvapės dujos, tad žmogaus jutimo organais nejuntamos. Yra kelios radono rūšys, kurios dar vadinamos izotopais. Didžiausią apšvitą žmogus gauna iš izotopo, kurio atominė masė yra 222. Šis izotopas žymimas Rn-222. Jis atsiranda skylant metalui – radžiui Ra-226, kurio yra visur: grunte, vandenyje, uolienose, maiste, netgi žmogaus kūne. Pats radonas irgi skyla. Jam skylant susidaro radioaktyvūs polonio, bismuto ir švino izotopai. Beje, ir pats radis atsirado skylant uranui.
Radiacinės saugos centro Panevėžio skyrius 2004 metų 4 ketvirtį bei 2005 metais vykdė Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą programą 2004-2005 metams „Radono tūrinių aktyvumų patalpose atskiruose regionuose tyrimas ir apšvitos dozės, sąlygotos radono, įvertinimas“.
2004-2005 metais radono tūriniai aktyvumai gyventojų individualiuose namuose buvo matuojami, tęsiant 2001 metais pradėtą programą. Vienas iš šios programos uždavinių buvo nustatyti radono tūrinius aktyvumus namuose regionų, kuriuose 1995-1998 metais atliktų matavimų metu identifikuoti aukštesni, palyginus su šalies vidurkiu, radono tūriniai aktyvumai bei informuoti gyventojus, savivaldos, kitas institucijas apie radono problemą patalpose ir galimus būdus jai spręsti.
Radono kiekiai patalpose yra matuojami tūrinio aktyvumo vienetais- bekereliais 1 kubiniame metre oro (Bq/m3).
Lietuvoje atliktų matavimų rezultatai rodo, kad vidutiniškai radono individualiuose namuose yra 55 Bq/m3, daugiabučiuose- 19 Bq/m3. Matavimai buvo atliekami atsitiktinai išrinktuose gyvenamuosiuose pastatuose naudojant elektretus. Vieno matavimo trukmė- ne mažesnė kaip 3 savaitės.
Radono tūrinių aktyvumų matavimai atlikti 63 Ukmergės rajono gyventojų individualiuose bei visuomeninės paskirties namuose. Užregistruotas radono vidutinis tūrinis aktyvumas yra 65,8 Bq/m3. Šis nustatytas radono kiekis Ukmergės rajono gyventojų gyvenamosiose patalpose yra didesnis, negu vidutiniškai Lietuvoje (55 Bq/m ).
Lietuvos higienos norma HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“// Valstybės žinios, 2004. Nr. 30-997 yra nustačiusi leidžiamuosius radono tūrinius aktyvumus gyvenamosiose patalpose bei darbo vietose. Šios normos p. 13 nustato, kad „Nauji gyvenamieji pastatai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad vidutinis radono tūrinis aktyvumas gyvenamosiose patalpose būtų ne didesnis kaip 200 Bq/m3“.
Iki šios higienos normos įsigaliojimo pastatytuose gyvenamuosiuose pastatuose vidutinis radono tūrinis aktyvumas neturi viršyti 400 Bq/m3. Higienos normoje taip pat nurodoma, kad žmonės, gyvenantys pastatuose, kuriuose vidutiniai radono tūriniai aktyvumai viršija nurodytus lygius, turi būti informuojami apie galimą žalą jų sveikatai ir radono tūrinių aktyvumų sumažinimo būdus.
Radiacinės saugos centro specialistai, vertindami radono patalpose sąlygojamas dozes, nustatė, kad vidutinė metinė efektinė radono patalpose nulemta dozė Lietuvoje yra 1,00 mSv (milisiverto). Ukmergės rajone nustatyti radono tūriniai aktyvumai gyventojų gyvenamosiose patalpose viršija Lietuvos vidurkį, todėl ir radono patalpose nulemta vidutinė metinė efektinė dozė rajono gyventojams yra didesnė- 1,14 mSv.
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus radono turinių aktyvumų matavimų rezultatus gyvenamosiose ir visuomeninių pastatų patalpose, jokių papildomų priemonių radono tūriniams aktyvumams sumažinti Ukmergės rajono gyventojų matuotose patalpose nebūtina imtis.

Radiacinės saugos centro Panevėžio skyrius
Respublikos g. 13, LT-35185, Panevėžys. Tel. (8-45) 46 36 77. Faks. (8-45) 46 36 77.
EI. paštas: rscpanevezys@takas.lthttp://www.rsc.lt

Comments are closed.

Close Search Window