Jau penktąjį kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – savo žinias pasitikrinti ir tarpusavyje pasirungti dėl puikių prizų panoro daugiau nei 16 tūkstančių dalyvių iš visos Lietuvos.
Egzamino idėjos prasmingumu nuo pat pradžių neabejojęs Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius šiandien pasidžiaugia ne tik nuosekliai augančiu dalyvių aktyvumu, bet ir didėjančiu gyventojų sąmoningumu.
„Skaičiai kalba patys už save – kasmet egzaminą nuotoliniu būdu nusprendžia laikyti vis daugiau gyventojų, o tai rodo augantį mūsų visų sąmoningumą ir susidomėjimą „Atliekų kultūros“ temomis. Nors didžiausią aktyvumą egzamine tradiciškai demonstruoja švietimo įstaigos – šįmet jų dalyvavo 691, pasitikrinti ir tuo pačiu pagilinti savo žinias kasmet nusprendžia vis daugiau mokyklos duris jau senokai užvėrusių, tačiau mus supančiai aplinkai neabejingų gyventojų iš visos Lietuvos“, – sako egzamino iniciatorius T. Vaitkevičius.
Tarp jų – ir prie „Atliekų kultūros“ veiklos nuolatos prisidedanti Milda Paukštė, šiais metais egzaminą nuotoliniu būdu laikiusi jau penktąjį kartą. Kasdieniame gyvenime tvarumo temoms daug dėmesio skirianti moteris šįmet parodė išties puikius rezultatus, tačiau ne jie, anot Mildos, egzamino metu jai svarbiausi.
„Visuomet smalsu pasitikrinti savo žinias. Šįkart egzamine sekėsi tikrai puikiai – teisingai pavyko atsakyti į devyniolika klausimų iš dvidešimties, tačiau ir tobulėjimui erdvės dar likę. Įdomu buvo stebėti ir tris savo vaikus, kurie egzaminą sprendė namuose, pasitikrinti, kiek teisingų atsakymų jie žinos iš mūsų pačių kasdienio gyvenimo – džiugu, kad tokie klausimai kaip plauti ar neplauti jogurto indelį prieš rūšiavimą, jiems nesukėlė iššūkių“, – sako M. Paukštė.
„Atliekų kultūros“ tema, anot M. Paukštės, glaudžiai persipynusi su pačiomis įvairiausiomis sritimis bei veiklomis, tad domėjimasis ja turėtų būti kiekvieno mūsų gyvenimo dalis, o tradiciškai kasmet rengiamas egzaminas – puikus būdas dar kartą priminti apie mus supančios aplinkos svarbą ir patiems prisidėti prie jos tausojimo.
Pabandykite įveikti sudėtingiausius egzamino klausimus
Kaip ir kasmet egzamino klausimai buvo parengti trims skirtingoms amžiaus grupėms: 1-4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams. Nors klausimams atsakyti buvo skirtos 45 minutės, daugybei dalyvių pakako ir mažiau laiko.
Nė karto nesuklysti ir teisingai atsakyti į visus klausimus šiemet pavyko net 77 egzamino dalyviams – kiekvienas jų buvo įvertintas „Eksperto“ diplomu.
Per trumpiausią laiką teisingai į visus egzamino klausimus atsakęs dalyvis bus apdovanotas išskirtiniu įmonės „Litbike“ įsteigtu prizu – elektriniu dviračiu „E-City COREST Salley“, o geriausių rezultatų pasiekusiam Vilniaus regiono dalyviui egzamino rėmėjas – prasmingų pirkinių slėnis „Nordika“ – dovanų įteiks elektrinį paspirtuką „Beaster Voyager“, važiavimą paversiantį tikru malonumu.
Dovanų egzamino organizatoriai ir rėmėjai aktyviausiems ir geriausiai pasirodžiusiems dalyviams paruošė ir daugiau – nuo gamtai draugiškų gertuvių, kuprinių ir kitų praktiškai panaudojamų daiktų, iki įdomių edukacijų ir smagių pramogų.
Net jei šių metų „Atliekų kultūros“ egzamine dalyvauti nespėjote, pasitikrinti savo žinias ir išbandyti jėgas galite adresu egzaminas.atliekukultura.lt/archyvas/ – čia rasite visus egzamino klausimus.
Pačius sudėtingiausius, tapusius rimčiausiu iššūkiu skirtingų grupių dalyviams, pateikiame žemiau – ar pavyks į juos atsakyti teisingai?
Ko neturėtume mesti į maisto atliekų konteinerius?
- arbatos tirščių bei pakelių;
- riebalais ir kitais maisto produktais sutepto popieriaus ir popierinių rankšluosčių;
- maisto, supakuoto į stiklines ar metalines pakuotes;
- visi atsakymai neteisingi.
TEISINGAS ATSAKYMAS:
Šis klausimas buvo skirtas 1–4 klasių moksleiviams.
Į maisto atliekų konteinerius turėtume mesti: naudojimui netinkamus vaisius ir jų likučius; bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas; arbatos tirščius bei pakelius; kavos tirščius ir jų popierinius filtrus; riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius. Be to, tik į maisto konteinerį turėtume išmesti mėsos, žuvies, pieno bei kitų maisto produktų likučius. Tačiau į jį negalima mesti maisto, supakuoto į stiklines, plastikines ar metalines pakuotes. Pavyzdžiui, sugedusius marinuotus agurkus, uogienes ar konservus iš pakuočių teks iškratyti į maisto konteinerį, o stiklainį ir skardines mesti į atitinkamus pakuočių konteinerius. Taigi, teisingas atsakymas – į maisto atliekų konteinerius nevalia mesti maisto, supakuoto į stiklines ar metalines pakuotes.
Į maisto atliekų konteinerį, kartu su maisto atliekomis galima mesti:
- popierinius virtuvinius rankšluosčius;
- žolę ir lapus;
- vienkartinius popierinius indus;
- visi atsakymai teisingi.
TEISINGAS ATSAKYMAS:
Šis klausimas buvo skirtas 5–10 klasių moksleiviams.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Atliekų pagrindų direktyvai, biologinės kilmės atliekos turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose. Į maisto atliekų konteinerius galima mesti visas atliekas, kurios susidaro maisto gamybos metu, taip pat vartojimui netinkamus maisto likučius, popierinius panaudotus rankšluosčius. Kartu į maisto konteinerius galima mesti ir kambarinius augalus, sodo ir daržo atliekas, vienkartinius popierinius indus. Taigi visas atsakymuose paminėtas atliekas galima mesti į maisto atliekų konteinerį.
Kokia institucija yra atsakinga už valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos atliekų tvarkymo srityje koordinavimą?
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos;
- Lietuvos Respublikos Seimas;
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija;
- nei vienas atsakymas nėra teisingas.
TEISINGAS ATSAKYMAS:
Šis klausimas buvo skirtas 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams.
Visos išvardintos institucijos turi apibrėžtą kompetenciją atliekų tvarkymo srityje – Seimas priima šią sritį reguliuojančius įstatymus, Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų tvarkymo pajėgumus, Aplinkos apsaugos departamentas kontroliuoja nustatytų reikalavimų vykdymą tvarkant atliekas. Kompetenciją koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje Atliekų tvarkymo įstatymas priskiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Taigi teisingas – paskutinis atsakymas.
UAB „VAATC“ informacija
