Mokyklų tinklas – įstaigų išsidėstymas savivaldybės teritorijoje – nuolat kinta dėl demografinių priežasčių. Mokyklų steigėjos savivaldybės kasmet reorganizuoja mokyklas, jei yra poreikis – kuria naujas mokyklas, paprastai didžiuosiuose miestuose, kur gyventojų skaičius auga.
Kad staiga būtų uždaromos gimnazijos – sunkiai įsivaizduojamas scenarijus. Net turint omenyje, kad regionuose demografinės tendencijos nėra optimistinės ir prisimenant, kad 2016–2020 m. mokyklų sumažėjo nuo 1138 iki 971, t. y. buvo uždarytos 167 mokyklos – tai įvyko, kai valdanti buvo būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Mokyklų tuomet užsidarė net keturis kartus daugiau negu per šios Vyriausybės kadenciją.
2023-ųjų pabaigoje Vyriausybė atnaujino mokyklų tinklo kūrimo taisykles ir sušvelnino ankstesnius reikalavimus.
Reikalavimas formuoti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų 31, iš esmės lieka galioti tik didiesiems miestams ir savivaldybių centrams. Kitose šalies vietovėse veikiančioms mokykloms yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius galės būti 21 ar net 12.
Jei viduriniame ugdyme reikiamas mokinių skaičius nesusirenka tik vienais metais, nebūtina mokyklos uždaryti ar reorganizuoti čia ir dabar. Vienais metais nesurenkant reikiamo mokinių skaičiaus, laikinai galima neformuoti vidurinio ugdymo klasės, užtikrinant pavėžėjimą į kitas rajono gimnazijas arba sudaryti mokiniams galimybę baigti mokslus nekeičiant fizinės mokymosi vietos bei mokantis su tais pačiais bendraklasiais ir mokytojais, bendradarbiaujant su kita mokykla.
Visi sprendimai yra savivaldybių rankose: kaip reguliuoja mokinių srautus, kaip mokyklos bendradarbiauja tarpusavyje ir su profesinio mokymo įstaigomis. Jei nesusidaro reikiamas mokinių skaičius, nereiškia, kad gimnazija turi būti uždaryta, reorganizuota ar praras gimnazijos statusą. Tiesa, tai labai rimtas signalas, kad savivaldybei reikia ieškoti tvarių, ilgalaikių sprendimų ir stiprinti mokyklų bendradarbiavimą.
