Galvos skausmas, sloga, odos bėrimas, akių niežulys, mieguistumas ar net pasunkėjęs kvėpavimas – tokius negalavimus vaikams gali sukelti netinkamas mikroklimatas klasėse – sako visuomenės sveikatos specialistai. Anot jų, ši problema ypač aktuali dabar, šaltuoju metu laiku, kai mokiniai didžiąją laiko dalį praleidžia uždarose patalpose.
„Patalpų oro tarša yra laikoma vienu iš svarbiausių sveikatos rizikos veiksnių. Patalpų aplinkos poveikio dydis sveikatai priklauso nuo joje esamų kenksmingų veiksnių toksiškumo, poveikio dydžio, trukmės ir individualių žmogaus organizmo savybių. Todėl labai svarbu mokiniams kurti saugią ir sveiką aplinka mokykloje, užtikrinant nustatytus mikroklimato parametrus, t.y. patalpose palaikyti tinkamą temperatūrą, drėgmę ir oro judėjimo greitį“, – teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Švenčionių skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kugelevičienė.
NVSC specialistai primena, jog šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, aktų salėje turi būti ne žemesnė nei 18–22 laipsnių, sporto salėje – 15–17 laipsnių, persirengimo kambariuose, dušuose – ne žemesnė nei 20 laipsnių. Mokyklos patalpose temperatūrų skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų turi būti ne didesnis kaip 3 laipsniai.
Santykinė oro drėgmė, kuri svarbi šiluminei savijautai, šaltuoju metų laikotarpiu mokyklos patalpose turi būti 35–60 proc. Esant didesnei oro drėgmei, didesnis drėgno oro šilumos laidumas sudaro galimybę sušalti, jei oro temperatūra žema, arba perkaisti – jei oro temperatūra aukšta. Be to, svarbu ir tai, kad, susidarius perteklinei drėgmei patalpų ore ir drėgnose vietose, taip sudaromos palankios sąlygos pelėsiams, mielėms ir kitiems grybeliams.
Oro judėjimo greitis, kuris nulemia oro kaitą bei galimybę kvėpuoti švaresniu oru, šaltuoju metų laikotarpiu mokyklos patalpose turi būti iki 0,15 m/s. Oro judėjimas patalpose užtikrinamas varstomais langais bei natūralios traukos kanalais, taip pat naudojant įrengtą mechaninę ventiliaciją.
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad visada būtina įvertinti mokyklų vėdinimo sistemų būklę. Jei mokykloje naudojamas natūralus vėdinimas, svarbu patikrinti, ar atsidaro langai, orlaidės, įvertinti natūralaus vėdinimo angų, grotelių būklę, ar jos neuždengtos. Jei ugdymo įstaigos patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, reikėtų patikrinti jos veikimą, filtrų būklę.
Visuomenės sveikatos specialistai pataria mokymo klases ir mokymo kabinetus, kuriuose neįrengta mechaninio vėdinimo sistema, pertraukų metu išsivėdinti atidarant langus. Žinoma, tokiu būdu vėdinant patalpas sunku reguliuoti patenkančio oro kiekį dėl to patalpos gali būti išvėdintos per daug arba per mažai. Taigi verta žinoti, kad išvėdintoje patalpoje temperatūros pokyčiai neturėtų būti didesni kaip 2–3 laipsniai nuo ribinių verčių (18–22 laipsnių). Per mažai išvėdintose patalpose kaupiasi anglies dvideginis, kurį žmogus iškvepia. Dėl mokymo patalpose sumažėjusios deguonies ir padidėjusios anglies dvideginio koncentracijos jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas ir skausmas. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose vidutinė anglies dvideginio koncentracija neturi viršyti 2745 mg/m3 (1500 ppm), vienkartinė – 9000 mg/m3 (5000 ppm).
Be to, specialistai primena, jog blogai vėdinamų patalpų ore kaupiasi cheminės medžiagos. Patalpų ore gali kauptis formaldehidai, kurie į mokymo patalpas patenka per įvairius daiktus: baldus, kilimus, grindų dangas. Formaldehidui veikiant ilgesnį laiką, galima sunki odos, akių ar kvėpavimo akų alerginė reakcija, astmos pobūdžio kvėpavimo problemos, odos sudirginimas, dermatitas ir niežulys.
NVSC Vilniaus departamento Švenčionių skyriaus
vyriausioji specialistė
Virginija Kugelevičienė
El. p. virginija.kugeleviciene@nvsc.lt
