Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kad pakanka vieno prašymo ir sunkiau besiverčiantys ar net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai visą šaltąjį laikotarpį gali pasinaudoti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas. Iki šiol paskirtas kompensacijas žmonės paprastai gaudavo 3 mėnesius ir vėl turėdavo kreiptis iš naujo, jeigu jų finansinė situacija nepagerėdavo.
Šie pakeitimai įsigalios dar šį šildymo sezoną, jeigu jiems pritars Seimas.
„Visi šalies gyventojai, nesvarbu, kokia kuro rūšimi šildysis artėjantį šildymo sezoną, gali kreiptis kompensacijos į savivaldybę – tiek naudojantys malkas ar medžio granules, geoterminį ar dujinį, centrinį šildymą ar kūrena anglimis. Kompensaciją gali gauti ir vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės, vaikus auginančios šeimos ar senjorai, neįgalieji ir visi kiti, kuriems tokia parama reikalinga. Dar iki šildymo sezono pradžios, kai pritars Seimas, gyventojams dėl kompensacijos reikės kreiptis tik vieną kartą ir ji bus paskiriama visam šildymo sezonui“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
PAVYZDŽIAI, KIEK TURĖTŲ MOKĖTI NAMŲ ŪKIS, PRITAIKIUS ŠILDYMO KOMPENSACIJĄ:
• Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 Eur gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,20 Eur.
• Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.
• Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2174,80 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
• Penkių asmenų šeima (2 tėvai ir 3 vaikai), gaunanti 2724,45 Eur į rankas (2 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (80 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 43,71 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
• Trijų asmenų šeima (vienišas tėtis/mama ir 2 vaikai), gaunanti 2174,80 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 53,16 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
• Trijų asmenų šeima (2 tėvai ir 1 vaikas), gaunanti 1637,05 Eur į rankas (1 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 34,58 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra ir pan.
KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO? Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – apsilankyti interneto svetainėje www.spis.lt. Čia rasite būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklę.
KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas gautas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Registrų centre.
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.
SVARBU: Primename, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.
Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).
Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
