Daugėjant dezinformacijos apraiškoms kibernetinėje ir informacinėje erdvėje, informacinių ir kibernetinių atakų objektu gali tapti kiekvienas iš mūsų. VšĮ „Vilniaus jaunimo informacijos ir savanorystės centras“, bendradarbiaudamas su Švenčionių rajono savivaldybės administracija, 2022 m. gegužės 13 d. Švenčionių rajono jaunuoliams organizavo dezinformacijos atpažinimo medijose dirbtuves.
Dezinformacijos atpažinimo medijose dirbtuvės – viena iš nacionaliniu mastu įgyvendinamo projekto „Kritinis mąstymas ir saugus naudojimasis medijomis“ veiklų. Projekto tikslas – stiprinti jaunų žmonių gebėjimą vertinti informaciją ir didinti atsparumą dezinformacijai, netikroms naujienoms medijose. Projekto veiklos skirtos 13–30 m. amžiaus Lietuvoje gyvenantiems asmenims, išskirtinį dėmesį teikiant pasienio savivaldybėse gyvenančiam jaunimui.
Dirbtuves vedė doc. dr. Viktor Denisenko, propagandos ekspertas, ir Kristina Korsakaitė, Media4Change Medijų ir informacinio raštingumo veiklų koordinatorė.
Jaunuoliai sužinojo, kaip atpažinti dezinformaciją ir kitas manipuliacijos apraiškas, įgijo naudingų įgūdžių, kaip saugiau naudotis medijomis ir galimybėmis, susipažino su propagandos rūšimis, tikslais, pobūdžiais, Ir nors terminas propaganda dažnai įgyja stipriai neigiamą atspalvį dėl savo manipuliacinių ir šovinistinių tikslų, jaunuoliai sužinojo, kad propaganda naudojama įvairiais atvejais, kurie yra gerybiniai ar nežalingi, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros rekomendacijos, piliečių skatinimas dalyvauti surašyme ar rinkimuose, pranešimai, siekiantys, jog asmenys praneštų apie nusikalstamą veiklą teisėsaugai ir panašiai.
Propaganda – tai bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai. Propaganda paprastai yra kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis, siekiant sukurti norimą auditorijos požiūrį. Skirtingai nei nešališkai teikiamos informacijos, propagandos svarbiausias tikslas, visų pirma, yra daryti įtaką auditorijai. Propaganda dažnai pateikia gerai apsvarstytus ir atrinktus faktus ir siekia paveikti ne žmonių racionalų mąstymą, o emocijas. Propaganda gali būti naudojama ideologiniais, komerciniais ar kariniais tikslais. Propaganda gali būti klasifikuojama pagal pranešimo pobūdį ir šaltinį. Baltoji propaganda paprastai yra laikoma švelnesnio įtikinėjimo forma ir turi aiškų šaltinį, pavyzdžiui, standartiniai viešųjų ryšių metodai. Juodosios propagandos forma yra identifikuojama ne iš to šaltinio, iš kurio iš tiesų yra. Naudojant šį propagandos metodą siekiama nuslėpti tikrąją jos kilmę, nurodant, jog informacija sklinda iš priešiškos šalies ar organizacijos, turinčios teigiamą įvaizdį visuomenėje. Pilkoji propaganda neturi jokio identifikuojamo autoriaus ar šaltinio. Pilkoji propaganda naudoja įtikinančius argumentus, kai norima, jog priešai patikėtų melagyste.
Informaciją parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė (savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė) Inga Varnienė
