Tikriausiai niekas neabejoja – atliekų rūšiavimas teikia visapusišką naudą, tačiau augančios atliekų tvarkymo kainos ne visuomet maloniai stebina gyventojus. Didėjanti mokestinė našta – ne tik bendrai rinkoje augančių kainų pasekmė, bet ir pačių gyventojų atsakomybė.
Investicijos į atliekų tvarkymo infrastruktūros gerinimą yra būtinos, tačiau jos neturi jokios prasmės, jei pačių gyventojų suvokimas ir sąmoningumas nesikeičia. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius pusiau juokais, pusiau rimtai sako turintis ir gerų, ir blogų žinių: bloga – kainos auga ir atliekų tvarkymo srityje taip pat, gera – atliekų tvarkymo sektoriuje galime tai valdyti, jei imsimės pokyčių – ne tik suprasime rūšiavimo naudą, bet ir ugdysime sąmoningumą kasdienėje vartojimo kultūroje.
„Mes pamirštame, kad kuriama atliekų tvarkymo infrastruktūra tėra įrankis, o tikrasis raktas į tikslą – žmonių sąmoningumas. Infrastruktūros sukūrimas suteikia gyventojams galimybę efektyviau rūšiuoti atliekas, tačiau ar ta galimybe gyventojai iš tiesų pasinaudos, priklauso tik nuo jų pačių. Kita vertus, rūšiavimas tėra sukuriamos blogybės pasekmių mažinimas. Kalbėdami apie rūšiavimą, pamirštame tikrąsias priežastis, kodėl mums to reikia. Pavyzdžiui, naujausiais Atliekų kultūros indekso duomenimis vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta net 63,6 kg maisto atliekų, kas neišvengiamai reikalauja rūšiavimo, o kartu ir tam skirtų investicijų. Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, bet atliekų tvarkymo sėkmė slypi atliekų nesusidaryme “, – sako T. Vaitkevičius.
Gyventojams žinių apie rūšiavimą vis dar trūksta
VAATC vadovas neslepia: nors situacija šalyje po truputėlį gerėja – auga vartojimo kultūra, atliekas gyventojai rūšiuoja atsakingiau, – tačiau sąmoningumui augti dar yra vietos. Viena iš sąmoningumui augti būtinų prielaidų – žinios.
Visi puikiai žinome, kad plastikas, stiklas ir popierius turi savo atskirus konteinerius, o visa kita keliauja į bendrųjų atliekų konteinerius. Tačiau ar galėtumėte nesudvejoję atsakyti, kur mesti kartoninę dėžutę nuo picos, kuri užsiteršusi riebalais ir maisto likučiais? Kur pilti aliejaus likučius ar mesti plastikinį aliejaus buteliuką? Galų gale – ar kada nors susimąstėte, kodėl apskirtai mūsų šalyje susidaro tiek daug atliekų ir didelė dalis jų vis dar keliauja į sąvartynus, nors galėtų būti perdirbama ir pakartotinai panaudojama?
Žinias gilinti ir pasitikrini kviečia „Atliekų kultūros“ egzaminas
Projektas „Atliekų kultūra“ jau ketvirtus metus skatina gyventojų sąmoningumą tvarumo ir atliekų rūšiavimo srityse. Šie metai – ne išimtis, tačiau juos pasitinkame su dar daugiau iššūkių, naujomis ir jau pamėgtomis iniciatyvomis. Viena jų – trečią kartą organizuojamas „Atliekų kultūros“ egzaminas, kuris šiais metais vyks balandžio 28 dieną.
„Norime, kad gyventojai patys prisidėtų prie gražesnės, švaresnės ir saugesnės aplinkos, tačiau akivaizdu, kad nepakanka vien tik raginti gyventojus rūšiuoti atliekas ir mesti jas į tam skirtus konteinerius. Esame įsitikinę, kad situacija keisis tik tuomet, kai visi gyventojai nuo moksleivio iki senjoro žinos daugiau, supras tikrąją rūšiavimo naudą – kodėl taip turėtų elgtis ir kokia viso to prasmė“, – sako T. Vaitkevičius.
Testo forma pasitikrinti savo žinias apie atliekų prevenciją, tvarkymą, rūšiavimą ir jų perdirbimą praėjusiais metais panoro daugiau nei 14 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos. Didžiausią aktyvumą pademonstravo švietimo ir ugdymo įstaigos – renginyje savo žinias tikrino net 252 mokyklų moksleiviai.
VAATC vadovas tikina, kad pagrindinis egzamino tikslas – ne varžymasis dėl įvairių prizų, kurių, beje, šiame konkurse netrūksta. Svarbiausia – suteikti galimybę žmonėms patikrinti savo turimas žinias bei praplėsti jas nauja, aktualia informacija, supažindinti su atliekų tvarkymo pokyčiais ir jų nauda.
Atkreipdamas dėmesį į tai, kad egzamino dalyviai bus suskirstyti į amžiaus grupes ir moksleiviai spręs jiems specialiai parengtus testus, T. Vaitkevičius tikisi, kad jau tradicija tampantis egzaminas atkreips ir ugdymo programų rengėjų dėmesį.
„Tikrai netrūksta mokytojų, kurie savarankiškai integruoja atliekų kultūrą į mokymosi programą ir skiria savo asmeninį laiką tam, kad rodytų pavyzdį jaunajai kartai. Tačiau tam, kad pakeistume situaciją, nepakanka tik gerų pavienių žmonių norų. Mokomųjų dalykų daug, laiko trūksta, todėl norint, kad atliekų kultūra taptų pilnaverčiu ugdymo dalyku, reikalingi atitinkami sprendimai ir švietimo sistemoje“ – teigia VAATC vadovas.
Švietimo tvarumo ir atliekų rūšiavimo srityse bei rūpinimosi savo aplinka būtinumą pabrėžia ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Tai, kaip mes elgiamės su nereikalingais daiktais, atlikusiomis pakuotėmis, lemia kokioje aplinkoje mes gyvensime rytoj. Mums visiems patinka švarūs namai, gražūs daiktai, estetiška aplinka. Pažinkime, kaip prie to prisidėti patiems kasdienybėje, neužteršiant savo ir kitų aplinkos”.
Daugiau informacijos apie Egzaminą – jo interneto puslapyje egzaminas.atliekukultura.lt. Šiame puslapyje rasite ir žinyną, padėsiantį pasirengti Egzaminui.
VAATC organizuojamą renginį globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Kauno RATC, Tauragės RATC, Šiaulių RATC. UAB „VAATC“ parengta informacija
