Švenčionių seniūnija

Švenčionių seniūnija – viena iš vienuolikos Švenčionių rajono savivaldybės administracinių dalių, su administraciniu centru Švenčionių mieste, kuriame yra savivaldos institucijos, mokymo, gydymo ir kultūros įstaigos. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionių seniūnija buvo įkurta 2013 m. gruodžio 1 d. sujungus Švenčionių seniūnija ir Švenčionių miesto seniūniją.

Švenčionių seniūnija užima apie 16413 ha plotą.

Švenčionių seniūnijoje gyvena apie 6546 gyventojų. Švenčionių seniūnijos teritorijoje yra 28 kapinės. Pačiame Nalšios viduryje, ten kur Nemuno ir Dauguvos upių takoskyra eina, išsidriekia senieji Švenčionys. Tai kalnais ir kalvelėm garsus kraštas. Bet dar garsesnis savo praeitimi. Kiek atmena mūsų senoliai, čia buvo Nalšios žemės širdis. Pagal senumą miestas su Vilniumi lygiuojasi. Mįslingas šio krašto vardas, gal šalia šventa giria žaliavusi, gal vandenys šventi srovenę. Čia buvusi lietuvių šventvietė, iš čia ir vardas – Švenčionys – kilęs. Švenčionių miestas įsikūręs rytiniame Lietuvos pakraštyje, 75 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, 6 km nuo sienos su Baltarusija, sausame giliame slėnyje, prie pat čia prasidedančio Kunos upelio, nešančio savo vandenis į Baltarusiją. Švenčionys yra daugelio kelių sankirtoje. Iš Švenčionių keliai eina į Vilnių, Zarasus, Ignaliną, Lentupį (Baltarusija), Vidžius (Baltarusija) per Adutiškį, Mielagėnus Ignalinos r.

Žymūs poslinkiai tautiniuose santykiuose. Mieste aktyviai veikia žydų ir totorių bendruomenės, vadovaujamos M. Šapyros, M. Muchlios, 1994 metais įsikūrė baltarusių bendruomenė „Siabrina“, vadovaujama N. Susvilos. Senas tradicijas turi ir lenkų bendruomenė. Reikiamas dėmesys ir pagarba skiriama Švenčionims nusipelniusių žmonių atminimo pagerbimui. Z. Žemaičio vardas suteiktas jo įkurtai gimnazijai, A. Rymo, vieno iš šios gimnazijos direktorių, lietuvybės puoselėtojo Švenčionyse, gydytojo, vardas suteiktas vienai miesto gatvių, o 1990 m. Švenčionių katalikų kapinėse pastatytas ir pašventintas kenotafas. Memorialinėmis lentomis ar antkapiais paženklinti mokytojo, kompozitoriaus Antano Šerėno, 1831 m. sukilėlių vadovo, kunigo A. Labučio 1941 m. birželio sukilėlių majoro A. Bartkaus ir kapitono A. Pilvelio, knygnešių A. Padlecko, M. Vaiškūno, garsaus lenkų lakūno F. Žvirkos, lietuvybės puoselėtojo Vilnijoje profesoriaus kunigo J. Skruodžio vardai. 2002 metais miesto parke, įamžinant švenčioniškių kovas už laisvę ir nepriklausomybę, pastatyta skulptoriaus J. Kazlausko sukurta skulptūrinė kompozicija „Laisvė“. Daug vertingos medžiagos apie Švenčionis galima rasti 2001 metais išleistoje Jono Juodagalvio knygoje „Švenčionys: dvaras-miestelis-miestas“.

Pirmosios rašytinės žinios apie Švenčionis yra 1486 m., tačiau užuominų apie Švenčionis yra jau XIV amžiaus pabaigoje.
XII-XIV a. šalyje ryškiau atsiskiriant amatams nuo žemės ūkio, Švenčionys ėmė augti kaip regiono ūkinis, administracinis, religinis centras, didžiojo kunigaikščio Domeno dvaras. Čia didysis kunigaikštis Vytautas medžiodavęs, apgyvendinęs belaisvius totorius, kurių palikuonys daugel amžių buvo sumanūs kailių, odų, pakinktų amatininkai. 1414 metais Vytautas Didysis Švenčionyse pastatydino medinę bažnyčią, įsteigė vieną seniausių Rytų Lietuvoje katalikišką parapiją. Švenčionys visą laiką buvo vienu svarbiausių Rytų Lietuvoje ekonominiu, kultūriniu centru. 1791 metais – tai Užnerio pavieto centras, o 1800 m. sausio 31 d. (s. st.) aukščiausioji Rusijos valdžia prie caro – Valdantysis Senatas, nutarė Švenčionių miestelyje leisti įsteigti rotušę. Ši data laikytina Švenčionių tapimo miestu pradžia. 1801 metais buvo įkurta miesto savivalda.
Švenčioniškiams ilgus šimtmečius teko išgyventi ne tik ekonominio, kultūrinio pakilimo, bet ir sunkius išbandymų metus. Ne kartą Švenčionys buvo užpulti ir sudeginti kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų, nusiaubti kitų užkariautojų ir stichinių nelaimių. Šiaurės karo (1700–1721) metu švedų, rusų, saksų kariuomenės atnešė badą ir marą. 1709 – 1710 metais išmirė nuo maro trečdalis švenčioniškių. Jų atminimui 1905 metais Miško gatvės gale pastatytas metalinis kryžius, kuris stovi ir dabar. Prancūzijos karo su Rusija metu Napoleono kariuomenė pražygiavo per Švenčionis. Švenčionyse buvo apsistojęs ir pats Napoleonas, tačiau prancūzmetis Švenčionims buvo sunkus metas. Prancūzų kareiviai plėšė miesto gyventojus, padeginėjo jų namus.
Švenčionių miestas ir visas kraštas nuo 1795 metų iki 1990 metų kovo 11 d. buvo okupuotas įvairių okupantų. Iki 1918 m. – carinės Rusijos, 1918 – tarybų Rusijos, 1920 metais Švenčionis okupavo Lenkijos generolo L. Želigovskio armija. Įžengus 1939 metais į mūsų kraštą Raudonajai Armijai ir išvijus lenkų okupantus, Vilniaus kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, Švenčionys atiteko Baltarusijos TSR. Tik 1940 metų liepos mėnesį Švenčionys buvo prijungti prie Lietuvos. Toliau sekė sovietinė, hitlerinės Vokietijos ir vėl sovietinė okupacija. Visos šios okupacijos skaudžiai atsiliepė Švenčionių ekonomikai, kultūrai, švietimui, žmonėms.
Švenčionių miesto ir krašto žmonės nebuvo pasyvūs okupantų nurodymų vykdytojai. Dauguma jų buvo aktyvūs kovotojai. Ypač aktyviai švenčioniškiai dalyvavo 1831 ir 1863 metų sukilimuose. 1931 metais kun. Anupro Labučio vadovaujami sukilėliai užėmė Švenčionis. Aršūs mūšiai vyko 1863 metais. 1896 metais sukilimų aukų atminimui buvo pastatyta miesto koplyčia, kurią sovietinė valdžia 1964 metais nugriovė, o 1989 m. visų dorų žmonių šventa valia ji buvo atstatyta.
Švenčioniškiai aršiai priešinosi visoms okupacijoms, ypač paskutinei – sovietinei. Tai liudija istoriniai paminklai: koplyčia 1831-1863 metų sukilimo aukoms, nepriklausomybės kovų savanorių, sukilėlių, knygnešių kapai katalikų kapinėse, Lietuvos partizanų memorialas ir kt.
Švenčionys – daugiatautis miestas. Čia nuo senų laikų gyvena įvairių tautybių žmonės. Tai lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai, totoriai, žydai, ukrainiečiai ir kiti. Prieš Antrą pasaulinį karą Švenčionyse gyveno 3900 žydų. Tačiau karo metais absoliuti jų dauguma buvo išžudyta. Švenčionyse buvo įkurtas getas, tai liudija miesto parke pastatytas paminklas. Įvairių okupacijų metu žiauriai nukentėjo ir lietuviai. Carizmo laikais buvo uždrausta lietuviška spauda, lietuviškos mokyklos. Lenkų okupacijos metais įvairiais būdais buvo stengiamasi lenkinti lietuvius, jie buvo persekiojami. Lietuvis negalėjo dirbti valdiškame darbe, todėl privalėjo pakeisti tautybę, o kartais net pavardę. Šiek tiek švelnesnė antilietuviška politika buvo vykdoma sovietiniais metais.
Kadangi Švenčionyse gyvena ir gyveno įvairių tautybių žmonės, tai atsispindi miesto konfesijų įvairovėje. Seniausia ir skaitlingiausia religinė bendruomenė – Romos katalikų, susikūrė Vytautui Didžiajam 1414 metais pastačius pirmą katalikišką bažnyčią. Dabartinė Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia pastatyta 1898 metais, 2000 metais ji naujai suremontuota, pagražinta.

Šventoriuje yra palaidotas sukilėlių vadas A. Labutis, stovi paminklas bažnyčios statytojui klebonui Mozei Jusiui.

Antra pagal skaitlingumą mieste yra sentikių konfesinė bendruomenė, įsikūrusi 1740 metais ir Strūnaičio gatvėje pastačiusi Šv. Uspenijaus maldos namus.
Švenčionių mieste veikia ir stačiatikių bendruomenė. 1843 metais miesto pakraštyje buvo pastatyta medinė Šv. Petro ir Povilo cerkvė, o 1898 metais iškilo erdvi, puošni bizantinio stiliaus Švč. Trejybės cerkvė.
Laikotarpyje tarp pasaulinių karų gausi žydų bendruomenė turėjusi net 5 sinagogas. Apie tai byloja 2002 metais miesto parko pakraštyje atidengtas paminklinis akmuo.
Miesto gyventojų daugiatautiškumą, konfesijų įvairovę liudija ir esančios mieste 5 kapinės: katalikų, stačiatikių, sentikių, totorių (musulmonų), žydų (neveikiančios).

Jau viduramžiais Švenčionys garsėjo savo amatininkais, manufaktūromis, kurios vėliau peraugo į fabrikus, gamyklas. Ilgą laiką veikė veltinių fabrikas.

Seniausia miesto įmonė – N. Taraseisko 1883 m. įkurtas pirmas ir vienintelis tuometinėje Rusijoje Švenčionių vaistažolių fabrikas, kuris dirba ir dabar, gamina įvairias vaistines arbatas ir tiekia jas ne tik vietinei rinkai, bet eksportuoja į daugelį pasaulio šalių, o savo vaistažolių supirkimo punktus turi daugelyje Rytų Lietuvos rajonų.

Yra AB „Švenčionių švara“, teikianti gyventojams, įmonėms komunalines paslaugas, bendra Suomijos ir Lietuvos įmonė UAB Fortum Švenčionių energija, teikianti šilumą, AB „Firidas“ – spaustuvės paslaugas, „Narika“ – vykdanti statybos darbus.
Mieste veikia Švenčionių pirminės sveikatos ir priežiūros centras (PSPC) ir Švenčionių ligoninė, kuriose gali būti suteikta visa reikalinga medicininė pagalba.

VšĮ Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centras

Strūnaičio g. 3, LT–18127, Švenčionys, tel. (0 387) 51148

VšĮ Švenčionių rajono ligoninė
Partizanų g. 4, LT-18126, Švenčionys, tel. (0 387) 51607

Dirba 3 vaistinės, 2 veterinarijos vaistinės. Be to, mieste veikia socialinių paslaugų centras su padaliniais, tai – 30 vietų senų ir neįgalių žmonių globos namai, paslaugų, teikiamų namuose, tarnyba.
Mieste įsikūręs savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė.
Mieste įsikūrusios rajono savivaldybės ir valstybinės įstaigos, aptarnaujančios rajono gyventojus ir įmones: prokuratūra, teismas, policija, advokatės Rimutės Giruckienės ir advokato Mindaugo Normanto advokatų kontoros, notarės Marijos Miliūnienės notaro kontora, antstolės Svetlanos Kastanauskienės antstolio kontora, mokesčių inspekcija, Sodra, įdarbinimo paslaugas teikia neseniai naujame pastate įsikūrusi Švenčionių darbo birža, savo paslaugas teikia Registrų centras, VĮ Vilniaus filialas, Švenčionių skyrius, 2006 m. įsikūrė naktinis klubas „Storm“, kuris sulaukė daugybės lankytojų dėmesio, gausų žmonių būrį sulaukia kavinė „Arka“, kuri kviečia skaniai pavalgyti.

Mieste veikia 4 mokyklos:

– seniausia miesto mokykla Z. Žemaičio gimnazija, įkurta 1918 metais Zigmo Žemaičio, vėliau daug metų dirbusio Vilniaus Universiteto rektoriumi, ir viena iš dviejų, veikusių lenkų okupuotame Vilniaus krašte.
Adutiškio g. 18, LT-18109, Švenčionys, tel. (0 387) 51 112

Švenčionių Juliaus Siniaus meno mokykla,
Lentupio g. 3, LT-18126, Švenčionys, tel. (0 387) 51052

Švenčionių rajono sporto centras, Vilniaus g. 19, LT-18116, Švenčionys, tel. (0 387)  52480

Lopšelis-darželis „Gandriukas“ Sodų g. 30, LT-18126, Švenčionys, tel. (0 387) 52130
„Gandriuko“ lopšelyje darželyje yra dvi  vaikų su negalia grupės.

Nuo 1945 metų Švenčionių mieste veikia Nalšios kraštotyros muziejus, 1999 metais persikėlęs į naujai pastatytas patalpas ir sukaupęs savo fonduose daugiau nei 52 tūkst. eksponatų.
Yra viešoji ir vaikų bibliotekos. Švenčionių miesto kultūros centras turi ne tik puikią žiūrovų salę, organizuoja daug puikių renginių miesto gyventojams, bei jungia gausų įvairių pomėgių meno mėgėjų būrį.
Žinomiausias, prieš 22 metus įkurtas „Aukštaitijos“ dainų ir šokių ansamblis, koncertavęs ne tik savo krašto žmonėms, bet ir su koncertinėmis programomis apkeliavęs nemažai Europos valstybių. Kiti meno kolektyvai, mėgstami švenčioniškių ir ne tik jų, jau 18 metų gyvuojantis pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Trepsis“, jumoro grupė „Šmirgelis“. Atgimsta vaikų dainų ir šokių ansamblis „Aukštaitukai“.

Švenčionių seniūnaitijos