Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami naujausi duomenys apie vandens paėmimą ir sunaudojimą Lietuvoje.
Vandens išteklių paėmimo ir naudojimo stebėsena yra būtina priemonė vertinant, ar vandens paėmimas ir suvartojimas vyksta tvariai, neviršijamos ekosistemų ribos ir išsaugojama ilgalaikė jų būklė.
Švieslentėje pateikiama informacija apie paimto vandens kiekį ir jo pasiskirstymą pagal kilmę, taip pat sunaudoto vandens kiekį ir jo pasiskirstymą pagal veiklos sektorius. Duomenys apima 2011–2024 m. laikotarpį ir pateikiami Lietuvos, apskričių ir savivaldybių lygmenimis, todėl galima matyti minėto laikotarpio rodiklių kitimo tendencijas pasirinktu lygmeniu.
Paimamo vandens kiekis mažėja
Vandens poreikiams tenkinti Lietuvoje naudojamas paviršinis ir požeminis vanduo. Vanduo naudojamas ne tik visuomenės ir ekosistemų poreikiams, bet ir vandens, maisto, energijos, pramonės, transporto sektoriuose.
Lyginant 2011–2024 metų duomenis, bendras paimamo vandens kiekis mažėja: 2024 m. iš viso buvo paimta ~2,6 mlrd m3 vandens, o tai – apie 11 % mažiau nei 2011 metais.
Pagal vandens kilmę daugiausia Lietuvoje paimama paviršinio vandens. Paimamo paviršinio ir požeminio vandens procentinės dalies santykis visų analizuojamu laikotarpiu išliko panašus: ~ 95 % ir ~ 5 %. Procentinių dalių svyravimai siekė 1-2%, o tai susiję su stebima požeminio vandens paėmimo didėjimo ir paviršinio vandens paėmimo mažėjimo tendencija. Lyginant su 2011 metais, 2024 m. požeminio vandens paėmimas padidėjo ~14% ir sudarė 6% nuo bendro paimamo vandens kiekio. Tuo tarpu paviršinio vandens paėmimas sumažėjo ~12% ir sudarė 94% nuo bendro paimamo vandens kiekio.
Didžiąją paimamo vandens dalį sudaro gėlas vanduo iš upių, ežerų, tvenkinių ir kitų paviršinių telkinių, taip pat – kritulių vanduo, o mažesnę dalį – negėlas vanduo iš Kuršių marių, kur vanduo maišosi su Baltijos jūra, ir pačios Baltijos jūros vanduo. Požeminio vandens paėmimuose taip pat vyrauja gėlas vanduo, o likusi dalis yra mineralinis vanduo.
Daugiausia vandens sunaudoja energetikos sektorius
Paimto vandens kiekį tiesiogiai nulemia vandens naudojimo poreikiai. Duomenys rodo, kad 2024 m. daugiausiai vandens buvo sunaudojama energetikos reikmėms (~94 %). Paimto vandens kiekio svyravimai daugiausia priklauso nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės veiklos, kuri Kauno marių vandenį pumpuoja į dirbtinį rezervuarą ir naudoja elektros gamybai.
Tuo tarpu ūkiui-buičiai teko ~7 %, pramonėje ir žuvininkystėje ~2% , o žemės ūkiui ir miškininkystei virš 1 % viso sunaudoto vandens.
Duomenys rodo, kad kito ir sunaudoto vandens struktūra. Lyginant su 2011 m., nustatyta, kad bendras vandens sunaudojimas didėjo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje (>100%), padidėjimas stebimas ir pramonėje bei ūkio-buities sektoriuose (37-73%). Tuo tarpu energetikos ir žuvininkystės sektoriuose stebimas ~15% sunaudojamo vandens kiekio sumažėjimas.
Mažėjantis vandens paėmimas ir tvaresnės technologijos mažina apkrovas vandenų ekosistemai. Lietuva priklauso prie mažo vandens stygiaus rizikos šalių, tačiau ilgalaikė priklausomybė nuo paviršinio vandens energetikoje daro ją jautrią klimato kaitos poveikiui.
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
