Antradienį, rugpjūčio 26 d., Ignalinoje įvyko verslo plėtros dirbtuvės, surengtos įgyvendinant „Verslo išlaikymo ir plėtros“ projektą, kuris yra Europos Komisijos ir Pasaulio banko „Baltijos šalių besivejančių regionų iniciatyva“ (Baltics CuRI) dalis. Projekto dėmesys sutelktas į Utenos+ regioną (Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonus bei Visagino savivaldybę).
Dirbtuvėse iš viso dalyvavo 31 dalyvis: vietos verslininkai, projekto koordinavimo grupės nariai, taip pat savivaldybių, verslo organizacijų, akademinės bendruomenės ir NVO atstovai.
Renginio metu pristatyti vietos verslo apklausos rezultatai. Iš viso visose Utenos+ regiono savivaldybėse buvo apklaustos 88 įmonės. Švenčionių rajone apklausta 14 įmonių. Apklausa daugiausia rėmėsi darbo jėgos, investicijų ir plėtros planų, finansavimo šaltinių bei bendros verslo aplinkos vertinimu. Analizė išskyrė tris prioritetines probleminių sričių grupes, dėl kurių diskutuota dirbtuvėse.
Darbo jėgos pasiūla ir kokybė – apklausti verslininkai pažymėjo augantį visuomenės senėjimą ir jaunų, aukštesnės kompetencijos specialistų trūkumą (technologų, projektų inžinierių, gamybos vadovų, kokybės kontrolės specialistų). Diskusijose potencialu laikyta profesinio mokymo plėtra ir aiškesnė specializacija, labiau orientuota į jaunimo parengimą darbo rinkai. Didelis dėmesys skirtas pameistrystės programų plėtrai bei tarpregioninių mainų idėjai – praktikos skirtinguose regionuose padėtų jauniems specialistams įgyti įvairesnės patirties ir stiprinti kompetencijas. Darbo jėgos stiprinimas sietas ir su verslumo skatinimu: reikalingos tikslinės priemonės, papildomi mokymai bei mentorystės programos su vietos verslininkais.
Ekonominis potencialas ir jo skatinimas – apklausos parodė, kad dalis regiono įmonių menkiau integruotos į tarptautines rinkas, susiduria su finansavimo stygiumi ir vangiai diegia technologines naujoves, o esamos paramos priemonės ne visuomet išnaudojamos. Todėl diskutuota apie verslo regiono tarybos steigimą, kuri galėtų teikti pagalbą įmonėms, įgyvendinti akseleravimo programas (konsultacijos, finansų pritraukimas, mokymai), skatinti bendradarbiavimą ir plėsti skolinimosi galimybes, pvz., per regionines kredito unijas. Ypatingas dėmesys skirtas turizmo sektoriui – siūlyta kurti turizmo plėtros programą su nuosekliomis paramos priemonėmis, stiprinti savivaldybių ir verslų bendradarbiavimą rengiant maršrutus bei plėtojant infrastruktūrą (kultūros objektus, dviračių takus ir kt.), kad Utenos+ regionas taptų patrauklia kryptimi ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Infrastruktūra, viešosios paslaugos ir gyvenimo kokybė – apklausos atskleidė iššūkius transporto infrastruktūroje: prastesnę kelių būklę ir ribotą viešąjį transportą. Trūksta nekilnojamojo turto – tiek gyvenamųjų būstų, tiek komercinių patalpų. Siūlyta stiprinti savivaldybių bendradarbiavimą, geriau derinti maršrutų grafikus ir aktyviau komunikuoti apie esamas viešojo transporto galimybes (pavyzdžiui, nemokamas viešasis transportas tarp Zarasų, Visagino ir Ignalinos – unikali, tačiau menkai žinoma priemonė). Kad gyventojams būtų patogiau pasiekti darbo vietas, rekomenduota glaudesnė partnerystė su vietos verslais, atsižvelgiant į jų darbuotojų poreikius. Nekilnojamojo turto prieinamumo klausimui spręsti siūlyta peržiūrėti planavimo dokumentus, supaprastinti taikomus apribojimus ir spartinti procesus.
Dirbtuvių pabaigoje buvo sutarta dėl sprendimų, kuriuos galima įgyvendinti vietos lygmeniu per artimiausius 12 mėnesių ir ilgesnėje perspektyvoje, siekiant realiai pagerinti situaciją. Parengti sprendimai taps pagrindu tolesniam Utenos+ regiono verslo aplinkos gerinimo veiksmų planui ir rekomendacijų rengimui. Galutinė veiksmų plano versija, skirta pristatyti plačiajai visuomenei, bus parengta rugsėjį. Uždarant renginį, buvo padėkota visų savivaldybių savanoriams, prisidėjusiems prie verslo įmonių apklausos vykdymo. Jiems buvo įteiktos padėkos ir simbolinės dovanėlės, o padėkos žodžius tarė Pasaulio banko bei Europos Komisijos atstovai.
Nuotraukų autorius Lina Kovalevskienė
