Psichoaktyviųjų medžiagų prevencija
Projektai
Aktuali informacija
Gegužės 31-oji – Pasaulinė nerūkymo diena, kurios tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į rūkymo keliamas problemas ir fizinio aktyvumo naudą žmogaus sveikatai.
Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija 1987 m. paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline diena be tabako. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti. Visuomenė skatinama susipažinti su rūkymo žala ir pasauline tabako epidemija.
Rūkymo paplitimą nulėmė nikotino savybė paveikti žmogaus centrinę nervų sistemą, sukelti tam tikrą euforinę būseną jaučiamą lengvumu, maloniu jaudinimu, vėliau raminimu. Pripratusiems rūkoriams nikotinas suaktyvina protinę veiklą, budrumą, dėmesio koncentraciją iki įprastinio nerūkančiųjų lygio. Tačiau organizme, suirus nikotinui, rūkorių aktyvumas tampa mažesnis už normalų ir jam padidinti reikia užsirūkyti. Atsiranda abstinencinis sindromas, kuris pasireiškia: dusuliu, kosuliu, galvos skausmais, dirglumu, irzlumu, nemiga, širdies ritmo sutrikimu, pykčiu, nenugalimu noru rūkyti. Genetiniu požiūriu potraukis rūkyti gali būti paveldėtas.
Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija 1987 m. paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline diena be tabako. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti. Visuomenė skatinama susipažinti su rūkymo žala ir pasauline tabako epidemija.
Rūkymo paplitimą nulėmė nikotino savybė paveikti žmogaus centrinę nervų sistemą, sukelti tam tikrą euforinę būseną jaučiamą lengvumu, maloniu jaudinimu, vėliau raminimu. Pripratusiems rūkoriams nikotinas suaktyvina protinę veiklą, budrumą, dėmesio koncentraciją iki įprastinio nerūkančiųjų lygio. Tačiau organizme, suirus nikotinui, rūkorių aktyvumas tampa mažesnis už normalų ir jam padidinti reikia užsirūkyti. Atsiranda abstinencinis sindromas, kuris pasireiškia: dusuliu, kosuliu, galvos skausmais, dirglumu, irzlumu, nemiga, širdies ritmo sutrikimu, pykčiu, nenugalimu noru rūkyti. Genetiniu požiūriu potraukis rūkyti gali būti paveldėtas.
Saugant vaikus nuo tabako dūmų neleidžiama rūkyti viešose patalpose, susisiekimo priemonėse, gydymo įstaigose, mokyklose, tabako gaminiai neparduodami nepilnamečiams. Kovojant už orą be tabako dūmų, didžiulę reikšmę turi tėvų elgesys, jų asmeninis pavyzdys.
Įrodyta, kad nuolat būnant prirūkytoje aplinkoje, plaučiuose kenksmingų medžiagų nusėda daugiau, nei pačiam rūkant, ir rizika susirgti plaučių vėžiu padidėja apie 42 proc. Labiausiai nukenčia vaikai, šalia kurių rūko tėvai. Pasyvus rūkymas gali sukelti kvėpavimo ligas, viduriniosios ausies uždegimą ir net mirtį.
Dėl rūkymo pasaulyje kasdien miršta per 10 tūkst. žmonių. Vidutiniškai dėl rūkymo prarandama po 5–8 gyvenimo metus. Vyrai, dažniau negu moterys, griebiasi cigaretės supykę, sunerimę, liūdni ar pavargę.
Dėl rūkymo pasaulyje kasdien miršta per 10 tūkst. žmonių. Vidutiniškai dėl rūkymo prarandama po 5–8 gyvenimo metus. Vyrai, dažniau negu moterys, griebiasi cigaretės supykę, sunerimę, liūdni ar pavargę.
Psichoaktyvios arba psichiką veikiančios medžiagos – medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę. Psichoaktyviųjų (veikiančių psichiką) medžiagų samprata apima ne tik narkotikus, veikiančius psichiką, bet ir alkoholį, tabaką, kofeiną bei lakiąsias medžiagas.
Psichoaktyvios medžiagos pagal poveikį organizmui gali būti skirstomos į tris kategorijas.
Psichiką stimuliuojančios medžiagos (stimuliantai) yra tokios medžiagos, kurios stimuliuojančiai veikia centrinę nervų sistemą (kokainas, krekas, ekstazi, amfetaminai, nikotinas, kofeinas).
Psichiką slopinančios medžiagos (depresantai) slopina centrinę nervų sistemą, daro ją mažiau veiklią (alkoholis, heroinas, inhaliantai, raminamieji vaistai, anestetikai).
Haliucinogeninės medžiagos pakeičia suvokimą, mąstymą bei jausmus taip, kad vartotojas pradeda girdėti ir matyti įvairius dalykus (LSD, haliucinogeniniai grybai, dideli marihuanos kiekiai). Haliucinogeninių medžiagų sukelti pokyčiai gali būti identiški psichikos sutrikimų požymiams. Daugelio psichoaktyvių medžiagų poveikis yra mišrus.
Nikotinas, esantis cigaretėse, gali veikti ir slopinančiai, ir stimuliuojančiai. Pirmiausiai nikotinas sustiprina širdies plakimą, dėl to žmogus pasijunta žvalesnis. Vėliau žmogus pajunta nuovargį, apima slogi nuotaika. Narkotinės medžiagos pasišalinimas iš organizmo verčia žmogų griebtis kitos cigaretės. Anot specialistų, tabake esantis nikotinas sukelia tokią pat stiprią priklausomybę, kaip ir kokainas ar heroinas.
Ekstazi, tablečių pavidalo narkotiko, dažniausiai naudojamo triukšminguose vakarėliuose, naktiniuose klubuose, poveikis yra ir stimuliuojantis, haliucinogeninis.
Kokios psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmės?
Narkotinių medžiagų vartojimas sukelia įvairių neigiamų fiziologinių sveikatos pasekmių. Žinoma, poveikis priklauso nuo vartojamo narkotiko kiekio, vartojimo būdo ir dažnumo. Vieni narkotikai sukelia labai stiprią priklausomybę (pvz., heroinas), kiti – mažesnę. Tačiau netgi tie narkotikai, kuriuos žmonės mano galintys vartoti tik kartais, tam tikromis progomis, taip vadinami pobūvių ar vakarėlių narkotikai (amfetaminas ar ekstazi), sukelia troškimą vėl ir vėl susigrąžinti tam tikrą būseną. Reguliarus narkotikų vartojimas – netgi ir trumpą laiką – gali sukelti fiziologinę priklausomybę, o tai reiškia, kad asmuo, liovęsis vartoti narkotikus, patirs fizinius abstinencijos sindromo simptomus.
Narkotikai pažeidžia smegenis, paveikia jų funkcijas, reakciją į supantį pasaulį. Dėl šios priežasties medžiagos ir vadinamos psichoaktyviomis medžiagomis – medžiagomis, kurios veikia smegenis ir psichiką. LPI bei ŽIV dažniausiai plinta nesaugių lytinių santykių metu, apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų.
Pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių, kad energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu, širdies ritmo sutrikimais, sukelti nerimo jausmą ar agresiją. Be to, šių gėrimų vartojimas vis labiau siejamas su nesaikingu alkoholio vartojimu ir išaugusia priklausomybės nuo jo rizika.
Vaida Liutkutė
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė
Didina priklausomybės riziką
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesoriaus Algirdo Utkaus, energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu – gali prasidėti pykinimas, krėsti drebulys, prasidėti stiprūs galvos skausmai. Alkoholį su energiniais gėrimais maišyti labai pavojinga, nes svaigalai nervų sistemos veiklą slopina, o kofeinas – stimuliuoja. Tai labai kenkia širdžiai. Kartu vartojant alkoholį ir energinius gėrimus labai padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas, žmogus gali pasidaryti priklausomas nuo didesnių energinių gėrimų kiekių – teigiama prof. A.Utkaus parengtame leidinyje „Jaunas žmogus ir energiniai gėrimai“.
Kadangi angliarūgštė, esanti energiniame gėrime, pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte, vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, jo suvartojama daug daugiau. Žmogus ilgai išlieka budrus, todėl kyla perdozavimo ir sąmonės netekimo pavojus. Tiek energiniai gėrimai, tiek alkoholis skatina šlapimo išsiskyrimą: organizmui netenkant vandens, sulėtėja alkoholio apykaita, todėl padidėja jo toksinis poveikis, dėl kurio pasireiškia pagirių sindromas.
Anot profesoriaus A.Utkaus, svaigiojo ir energinio gėrimų kokteilis paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio esi blaivus. Taip po truputį galima įprasti prie vis didesnių alkoholio ir energinių gėrimų dozių ir kai jos nebeveikia taip stipriai kaip norėtųsi, jaunas žmogus gali linkti į narkotinių medžiagų vartojimą.
Maišo net paaugliai
Respublikos mokyklose dirbančios visuomenės sveikatos priežiūros specialistės neslepia išgąsčio dėl energinių gėrimų populiarumo tarp mokyklinio amžiaus vaikų. Būna atvejų, kuomet moksleiviai kreipėsi į jas, nes jaučia silpnumą, jiems dreba rankos, daužosi širdis. Pamatavus spaudimą paaiškėja, kad jie gerokai aukštesnis nei įprastai. Moksleiviai prisipažįsta, kad po vykusio vakarėlio ryte išgėrė kavos bei po dvi skardines energinių gėrimų. Eidami į mokyklą jautėsi žvaliai, turėjo neįprastai daug energijos, kurią norėjosi kur nors išlieti, tik vėliau pamokose pasijuto silpnai. Nors mokiniai energinių gėrimų žalą žino, visgi mano, kad ši informacija – pernelyg išpūstas burbulas.
Siūloma drausti prekybą
Lietuvoje alkoholio bei energinių gėrimų mišiniai parduodami jau pagaminti arba yra greitai ir lengvai ruošiami daugumoje barų ar naktinių klubų. Dar 2009 metais Nacionalinė sveikatos taryba išreiškė savo nuomonę, kad šio gėrimo pardavimas vaikams turi būti kontroliuojamas, o įvertinus alkoholio poveikį, sustiprinantį energinių gėrimų žalingumą sveikatai, siūlė iš viso uždrausti prekiauti energinių gėrimų mišiniais su alkoholiu.
Departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus nuomone, Lietuva pakankamai ilgai buvo tolerantiška dabartinei situacijai. „Energiniai gėrimai jau tapo eilinio Lietuvos paauglio įvaizdžio dalimi. Atsiradusi klaidinga nuomonė, kad tokie gėrimai gali suteikti darbingumo ir veiklumo nesukeldami jokių neigiamų pojūčių ar žalos sveikatai, įsišaknijo pernelyg giliai. Juk daugelis studentiško amžiaus jaunuolių egzaminų metu maistą tiesiog išmaino į šiuos gėrimus. Alkoholio ir energinių gėrimų maišymas – dar didesnė grėsmė. Maišant alkoholį su energiniais gėrimais, turinčiais kofeino, guaranino, taurino ar panašių medžiagų, praraja tarp to, kaip jautiesi ir kiek išties esi apsvaigęs, yra didžiulė. Apsinaudojimo alkoholiu grėsmė tokiais atvejais milžiniška. Turime siekti, kad Lietuvoje tokie mišiniai būtų neprieinami.“
Svetur:
• Islandijoje ir Urugvajuje yra uždrausta parduoti energinius gėrimus, kuriuose yra didesnis nei leidžiama kofeino kiekis.
• Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Vokietijos žemėse visiškai draudžiama parduoti energinius gėrimus vaikams iki 18 metų.
• Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje energinių gėrimų galima įsigyti tik vaistinėse, nes sudedamosios jo dalys veikia kaip vaistai ir dažnai juos vartojant gali sutrikti sveikata.
• Kanadoje ant tokių gėrimų skardinių turi būti įspėjamieji užrašai vaikams, nėščiosioms ir kofeinui jautriems žmonėms bei įspėjimai dėl rizikos vartojant juos kartu su alkoholiu.
• Didžiojoje Britanijoje vieno miestelio policija kreipėsi į vietinių krautuvių savininkus prašydama nepardavinėti „Red Bull“ bei kitų energinių gėrimų paaugliams. Tokiu būdu pareigūnai siekė sumažinti chuliganizmo atvejų skaičių, kadangi daugėja įrodymų, jog energiniai gėrimai didina žmogaus agresyvumą. Viešos diskusijos apie energinių gėrimų žalą Didžiojoje Britanijoje prasidėjo tada, kai 2008 metais Jungtinėje Karalystėje buvo rastas nuo energinių gėrimų priklausomybę turėjęs vaikas, kuris vėliau mirė.
Lietuvos sveikata
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad lapkritis – plaučių vėžio žinomumo mėnuo.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo rūkymo sukeltų ligų visame pasaulyje kasmet miršta apie 1,3 mln. gyventojų, Lietuvoje – 1,3 tūkst. Europoje rūkymas lemia 83 proc. plaučių vėžio susirgimus ir yra 82 proc. mirčių nuo plaučių vėžio priežastis. 2006 m. J. Ferlay su kitais mokslininkais nustatė, jog plaučių vėžys sudaro 12,1 proc. visų onkologinių ligų ir yra trečioje vietoje iš dažniausiai aptinkamų piktybinių navikų Europoje. 2006 m. Europoje buvo 386,3 tūkst. plaučių vėžiu sergančių asmenų, mirė 334,8 tūkst.
Lietuvoje kasmet užregistruojama 1,5 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų. 2009 m. duomenimis, Lietuvoje 17 proc. mirčių nuo piktybinių navikų sudarė plaučių vėžys.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo rūkymo sukeltų ligų visame pasaulyje kasmet miršta apie 1,3 mln. gyventojų, Lietuvoje – 1,3 tūkst. Europoje rūkymas lemia 83 proc. plaučių vėžio susirgimus ir yra 82 proc. mirčių nuo plaučių vėžio priežastis. 2006 m. J. Ferlay su kitais mokslininkais nustatė, jog plaučių vėžys sudaro 12,1 proc. visų onkologinių ligų ir yra trečioje vietoje iš dažniausiai aptinkamų piktybinių navikų Europoje. 2006 m. Europoje buvo 386,3 tūkst. plaučių vėžiu sergančių asmenų, mirė 334,8 tūkst.
Lietuvoje kasmet užregistruojama 1,5 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų. 2009 m. duomenimis, Lietuvoje 17 proc. mirčių nuo piktybinių navikų sudarė plaučių vėžys.
Kaip pasireiškia plaučių vėžys?
Plaučių vėžys priskiriamas lėtinėms neinfekcinėms ligoms, kurių išsivystymą dažniausiai lemia tam tikri rizikos veiksniai. Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra rūkymas.
Ankstyvose ligos stadijose dažniausiai nejaučiama jokių specifinių simptomų.
Progresuojant ligai atsiranda:
- palaipsniui stiprėjantis kosulys;
- oro trūkumas, dusulys, apsunkintas kvėpavimas;
- krūtinės ląstos skausmas;
- kosėjimas krauju;
- balso užkimimas;
- dažnos infekcinės plaučių ligos (pneumonija);
- nuolatinis nuovargis ir silpnumas;
- svorio kritimas be jokios aiškios priežasties.
Patarimai ir profilaktika
Mesti rūkyti (atsisakius rūkymo rizika susirgti plaučių vėžiu kasmet mažėja), vengti vėžį sukeliančių gamybinių medžiagų, naudoti darbo saugos priemones, kai kontaktas su kancerogeninėmis medžiagomis neišvengiamas.
Profilaktiškai tikrintis sveikatą, reguliariai (kartą per metus) atlikti krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas.
Profilaktikos priemonės turi būti kuriamos ir vykdomos konstruktyviai ir koordinuotai, profilaktikos vykdytojams bendradarbiaujant su rūkančiuoju, jo artimiausia aplinka, su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis institucijomis.
Mesti rūkyti (atsisakius rūkymo rizika susirgti plaučių vėžiu kasmet mažėja), vengti vėžį sukeliančių gamybinių medžiagų, naudoti darbo saugos priemones, kai kontaktas su kancerogeninėmis medžiagomis neišvengiamas.
Profilaktiškai tikrintis sveikatą, reguliariai (kartą per metus) atlikti krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas.
Profilaktikos priemonės turi būti kuriamos ir vykdomos konstruktyviai ir koordinuotai, profilaktikos vykdytojams bendradarbiaujant su rūkančiuoju, jo artimiausia aplinka, su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis institucijomis.
Rūkančiųjų vaikų skaičius – vienas didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje
Nors ant cigarečių pakelių didelėmis raidėmis skelbiama apie mirtiną rūkymo žalą, o daugumos cigarečių pakelio kaina jau pasiekė 10 litų, tai neatbaido itin jaunų rūkorių. Būdų įsigyti cigarečių suranda net ir 12–13 metų mergaitės. Tą rodo ir gana niūri statistika – 2010 metais rūkė kas ketvirtas berniukas (11–15 metų amžiaus grupėje), o rūkančių to paties amžiaus grupės mergaičių buvo beveik šeštadalis. „Statistika rodo, kad rūkančių tėvų daugiausiai buvo 2000-siais, todėl manau, kad dabar užaugo vaikai, gimę tose rūkančiųjų tėvų šeimose.
Kuo anksčiau žmogus pradeda rūkyti, tuo didesnė ne tik psichinės, bet ir fizinės priklausomybės rizika. „Yra nustatyta, kad jeigu rūkyti pradeda 13 metų dar nesulaukęs vaikas, rizika susirgti plaučių vėžiu yra net 70 proc., o jeigu rūkyti pradedama nuo 20 metų, ši rizika sumažėja perpus.
Vaikai neturi mirties baimės jausmo, nėra susidūrę su sveikatos problemomis, nežino tikrosios pinigų vertės, todėl lengvabūdiškai pasiduoda šiam žalingam įpročiui. Suaugę žmonės prieš rūkydami įvertina ir riziką, ir kainą, o apsvarstę visus „už“ ir „prieš“, rečiau renkasi šį pražūtingą kelią.
Nors ant cigarečių pakelių didelėmis raidėmis skelbiama apie mirtiną rūkymo žalą, o daugumos cigarečių pakelio kaina jau pasiekė 10 litų, tai neatbaido itin jaunų rūkorių. Būdų įsigyti cigarečių suranda net ir 12–13 metų mergaitės. Tą rodo ir gana niūri statistika – 2010 metais rūkė kas ketvirtas berniukas (11–15 metų amžiaus grupėje), o rūkančių to paties amžiaus grupės mergaičių buvo beveik šeštadalis. „Statistika rodo, kad rūkančių tėvų daugiausiai buvo 2000-siais, todėl manau, kad dabar užaugo vaikai, gimę tose rūkančiųjų tėvų šeimose.
Kuo anksčiau žmogus pradeda rūkyti, tuo didesnė ne tik psichinės, bet ir fizinės priklausomybės rizika. „Yra nustatyta, kad jeigu rūkyti pradeda 13 metų dar nesulaukęs vaikas, rizika susirgti plaučių vėžiu yra net 70 proc., o jeigu rūkyti pradedama nuo 20 metų, ši rizika sumažėja perpus.
Vaikai neturi mirties baimės jausmo, nėra susidūrę su sveikatos problemomis, nežino tikrosios pinigų vertės, todėl lengvabūdiškai pasiduoda šiam žalingam įpročiui. Suaugę žmonės prieš rūkydami įvertina ir riziką, ir kainą, o apsvarstę visus „už“ ir „prieš“, rečiau renkasi šį pražūtingą kelią.
Kiti moksliniai duomenys apie rūkymą:
- rūkiusieji plaučių vėžiu serga 10 kartų dažniau nei niekada nerūkiusieji;
- 90–95 proc. sirgusiųjų plaučių vėžiu reguliariai rūkė;
- rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių vėžio yra didesnis nei nerūkančiųjų;
- mirtingumas nuo plaučių vėžio didesnis tarp tų asmenų, kurie pradeda anksčiau rūkyti, surūko daugiau cigarečių, giliau įkvepia dūmus;
- rūkančių tėvų vaikai dažniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma bei plaučių vėžiu;
- pusė pasaulio vaikų kenčia nuo pasyviojo rūkymo ir neigiamą pavyzdį ima iš tėvų;
- tiek aktyviai, tiek pasyviai rūkančiajam yra 6 kartus didesnė tikimybė patirti komplikacijas operacijų metu negu visiškai nerūkančiam žmogui.