Daugeliui mūsų sprendimų priėmimas yra savaime suprantamas dalykas: patys nusprendžiame, ką valgysime pietums, kur gyvensime, su kuo bendrausime ar kokį darbą dirbsime. Tačiau žmonėms su intelekto ir/ar psichosocialine negalia ši teisė dažnai atimama. Sprendimus už juos priima kiti – šeimos nariai, globėjai, institucijų atstovai. Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros lektorius dr. Gedas Malinauskas, tai yra sisteminė problema, kurią šiandien pamažu sprendžia atvejo vadybininkai ir pagalbos priimant sprendimus (PPS) specialistai.
„Kai žmogus negali pats nuspręsti net dėl smulkmenų – jo gyvenimas tampa ne jo, o kitų. Ir taip jis praranda labai svarbią jo, kaip žmogaus, teisę ar apskritai gyvenimo džiaugsmą“, – sako G. Malinauskas.
Kodėl iš asmenų su negalia yra atimama teisė spręsti už save? Dažniausiai taip žmogaus su negalia aplinkai (artimiesiems, draugams ar net socialiniams darbuotojams) atrodo paprasčiau ar baiminamasi, kad jis jau nebegalės susitvarkyti pats – t. y. prasiskolins, prasiloš, nepalaikys higienos, negebės naudotis viešuoju transportu ir t. t.
„Dėl to nemaža dalis asmenų su negalia yra „užglobojami“ – už juos sprendimus priima artimieji, globėjai ar specialistai. Laiku nesuteikus pagalbos, dažnai tokie žmonės gyvena labai ribotą socialinį gyvenimą, būna užsidarę, niekur neina. Kai miršta jų artimieji ar traukiasi soc. tinklas ir žmogui reikia išeiti į visuomenę, vienintelis kontaktas su juo yra atvejo vadybininkas arba PPS specialistas“, – pasakoja specialistas.
Kad žmogus atgautų savo teises ir galėtų priimti sprendimus pats, dažnu atveju reikalinga atvejo vadyba.
„Atvejo vadyba – tai dinamiškas ir bendradarbiavimu grįstas procesas, kuriame atvejo vadybininkas, dirbdamas su asmenimis, turinčiais individualių ir kompleksinių poreikių, vertina, planuoja, organizuoja ir koordinuoja paslaugų, reikalingų asmens poreikiams tenkinti, įgyvendinimą“, – paaiškina ekspertas.
Kaip priduria jis, atvejo vadybos paslauga gali pasinaudoti psichikos ir (ar) intelekto negalią turintys darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis arba psichikos ir (ar) intelekto negalią turintys asmenys, kuriems (iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis.
Asmuo su negalia turi išlikti centre
Anot G. Malinausko, pagrindinis principas taikant atvejo vadybą – „asmuo centre“. Tai reiškia, kad žmogus su negalia turi būti ne paslaugų gavėjas, o sprendimų kūrėjas.
„Šiuo atveju ir specialistams reikia suprasti, kad jie yra ne įsakytojai, ekspertai, kurie valdo žmogaus gyvenimą, o įgalintojai – jų tikslas padėti asmeniui su negalia įsiklausyti į savo vidų, išmokti, kodėl kai kurie sprendimai yra žalingi, o kai kurie – geri, o ne įsakyti, patarimus nuleisti iš aukšto.
Atvejo vadybininkas yra lygiaverčiame santykyje su žmogumi, kuriam reikalinga pagalba, o šio asmens artimieji bei draugai yra pilnaverčio planavimo partneriai“, – sako birželį Vilniuje mokymus „Atvejo vadybos modelis dirbant su asmenimis, turinčiais ir (ar) psichosocialinę negalią“ vedęs G. Malinauskas.
Šiame kelyje specialistams gali kilti įvairiausių iššūkių – pavyzdžiui, kartais žmogus su negalia vis tiek priima žalingus sprendimus. Nežiūrint daromų klaidų, jam vis tiek reikalinga atvejo vadybininko palaikymas ir pagalba priimant sprendimus, šių specialistų emocinė, psichologinė parama tam, kad neprarastų tikėjimo ir vilties savimi.
„Daugumai žmonių su intelekto negalia reikia pagalbos suprasti sudėtingą paslaugų sistemą, o tam reikalingos prieinamos informacijos priemonės, t. y. lengvai suprantamos kalbos ir alternatyvi augmentinė komunikacija, kitaip sakant, simbolių kalba – tada atvejo vadybininkas tampa tarsi socialiniu vertėju.
Kartais žmogus nekeičia elgesio dėl to, kad dėl savo ligos eigos ir jos įtakos vis sunkiau prisimena informaciją. Jam reikalingos prieinamos informacijos priemonės, kad prisimintų, ką ir kaip kiekvieną dieną turi padaryti – lyg turėtų veiklų planą. Taip pat specialistas turi būti pasirengęs teikti emocinę paramą – eiti, kalbėti, dalyvauti visuose posėdžiuose susijusių su asmens su negalia teisėmis. Kas yra bet kuriam žmogui didelis iššūkis, ką jau kalbėti apie tuos, kurie turi negalią“, – kalba G. Malinauskas.
Ledlaužis – Editos byla
Lektoriaus krepšelyje – jau ir garsiai nuskambėjusi sėkmės istorija, kai moteriai su negalia buvo grąžintos jos teisės spręsti pačiai. G. Malinauskas pasakoja, kaip jo įkurtoje ir puoselėtoje Kauno „Arkos“ bendruomenėje, vienijančioje žmones su negalia, moteris įgijo svarbių įgūdžių (išmoko savarankiškai dirbti, naudotis viešuoju transportu vykstant į darbą ir namus, tvarkytis buityje, apsipirkti, kurti socialinius. santykius).
Tuomet kreiptasi į teismą, kad būtų gražintas jos teisės – atstatytas jos veiksnumas. Atvejo komandos sudarymas ir PPS specialistės įsitraukimas padėjo Editai eiti teisiniu keliu ir įrodyti, jog sprendimus ji gali priimti pati, o štai po šios bylos buvo laimėtos ir kitos, analogiškos bylos.
„Editos byla – tai buvo ne tik susidūrimas su socialinė, bet ir su teisine sistema. Kartu tai yra sėkmės pavyzdys, kaip moteriai pavyko sugrąžinti teises. Mokymų metu bandau įkvėpti atvejo vadybininkus, kad jie nebijotų inicijuoti bylas, suburtų pagalbos komandą, kurią sudarytų pagalbos priimant sprendimus specialistas, veiksnumo apribojimo prevencijos specialistas ir leistis į profesinę kelionę, kad matydami neteisybės atvejus, žmonių pokyčius, bandytų sugrąžinti žmonėms teises ir atstatyti jų veiksnumą.“
Anot G. Malinausko, Editos bylos sėkmę nulėmė nuolatinis atvejo aptarimas, susirinkimas komandoje ir pasitarimai, kaip reikia pasiruošti teismo procesui. „Taip pat svarbus buvo atsakomybių pasiskirstymas, drąsa svąjoti plačiai, pavyzdžiui, buvo pakviestas ekspertas, prof. J. Ruškus. Be abejonės, labai svarbus buvo ir specialisto įsitraukimas – emocinis pasirengimas, nebijojimas eiti teisiniu keliu, kuris pravėrė duris ir kitiems panašiems atvejams.“
Įsitraukti į bendruomenę, gauti labiausiai atitinkančias socialines paslaugas ir norintys patys spręsti asmenys su negalia gali nemokamai kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTA) prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Pranešimą spaudai platina Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA) prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
