Vis daugiau lietuvių svajoja apie nuosavą verslą, tačiau daugelis jų nėra tam tinkamai pasirengę. Nors Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad kiekviename paramos verslui kurti kvietime paraiškų skaičius nuosekliai augo, atmetamų paraiškų dalis išliko beveik nepakitusi. Verslo idėjų įvairovė taip pat reikšmingai nesikeitė.
Per penkis kvietimus sulaukta daugiau nei 5 tūkst. paraiškų dėl paramos verslui kurti, o finansavimas skirtas 1,5 tūkst. projektų ir 1,6 tūkst. darbo vietų. Vienai iš jų prašyta vidutiniškai apie 23 tūkst. Eur. Kol kas naujų atrankos etapų skelbti neplanuojama.
„Šiuo metu vyksta priemonės vertinimas – siekiama nustatyti jos efektyvumą, galimus trūkumus, piktnaudžiavimo rizikas ir įvertinti sukurtą naudą valstybei. Sprendimai dėl priemonės tęstinumo bus priimti iki metų pabaigos“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Daugiausiai verslo idėjų numatyta įgyvendinti Vilniaus ir Kauno regionuose (po daugiau nei 500), mažiausiai – Panevėžio regione (129). Klaipėdos regione bus sukurtos 195, Šiaulių – 165 darbo vietos.
Dažniausiai kuriamas verslas orientuojamas į žaliosios transformacijos principus, skatinančius žiedinę ekonomiką (795), kiek mažiau (751) atitiko skaitmeninės transformacijos tikslus. Beveik 10 proc. darbo vietų skirta paklausioms darbo rinkoje aukštos pridėtinės vertės profesijoms.
Iki birželio 1 d. jau įsteigtos 457 darbo vietos, pasirašytos 654 finansavimo sutartys dėl 667 darbo vietų steigimo, o 229 klientai nutraukė sudarytas sutartis ar atsisakė planų dėl verslo kūrimo su valstybės parama.
Finansavimas skirtas įvairių profesijų atstovams – transporto priemonių mechanikams, odontologams, grafikos dizaineriams, kino operatoriams, fizikos specialistams, robotikos inžinieriams. Savo verslą vystyti planuoja virėjai, gyvūnų kirpėjai, picų kepėjai ir kiti.
Parama daliai Užimtumo tarnybos klientų jau padėjo įgyvendinti projektus: įsteigtos darbo vietos geodezininkams, operatoriams, baldžiams, laikrodininkams, dizaineriams.
Viena iš sėkmės istorijų – Luko Jaskelevičiaus, įkūrusio medienos apdirbimo dirbtuves. Vyras prašė 15,8 tūkst. Eur paramos, už kurią įsigijo freizerį, įgilinimo ir skersavimo pjūklus, juostines pjovimo stakles ir kitus įrankius. Medienos gaminių restauravimo dirbtuvėse naudojamos ekologiškos priemonės, atnaujinami dar ne vieną dešimtmetį tarnausiantys baldai, o verslas prisidės prie Lietuvos paveldo išsaugojimo.
Kitokia – Raseiniuose gyvenančios Giedrės Gelmanavičienės istorija. Penkiasdešimties sulaukusi moteris augina 8 metų dukrą ir mažame mieste susidūrė su ribotomis įsidarbinimo galimybėmis.
„Esu toje moterų kategorijoje, kuriai tenka pačiai kovoti, ieškoti ir kurti. Užimtumo tarnybos priemonė verslui kurti padėjo man ne tik įsteigti darbo vietą, oriai gyventi, bet ir sukurti ypatingą inovatyvų produktą, kurio sėkmė ateityje yra garantuota“, – pasakojo moteris.
Pasinaudojusi parama, ji įsigijo pažangią įrangą ir įkūrė mažą laboratoriją, kurioje gamina šaltyje džiovintų vaistažolių miltelius, išlaikančius iki 98 proc. naudingųjų savybių.
„Giedrės ir Luko istorijos – tik dvi iš daugelio įkvepiančių pavyzdžių. Įgyvendinant šią priemonę, visoje šalyje gimė šimtai verslų – nuo paslaugų gyvūnams iki pažangių technologinių sprendimų ar ekologinių iniciatyvų regionuose. Nors kai kurie projektai dar tik žengia pirmuosius žingsnius, jau dabar akivaizdu: ši priemonė ne tik padėjo žmonėms sugrįžti į darbo rinką, bet ir sustiprino jų tikėjimą savo idėjomis bei galimybėmis“, – teigė G.Sinkevičė.
Paramos verslui kurti priemonė įgyvendinta pagal projektą „Kryptis – ateitis“, finansuojamą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“. Bendra projektų vertė – 23,4 mln. Eur, papildomai verslininkai planuoja investuoti 6,5 mln. Eur nuosavų lėšų.
Užimtumo tarnybos prie LR SADM informacija
