Nuo žalių viršūnių vakaruose iki plačių Adutiškio horizontų, nuo Neries vingių iki Šiaurės Nalšios aukštumos keterų Lietuvos rytuose esantis Švenčionių rajonas pasižymi kraštovaizdžio įvairove. Šis kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė rytinių lietuvių žemė Nalšia, kartu su Deltuvos, Lietuvos ir Upytės žemėmis sudariusi Aukštaitiją. Visame rajone esantys kultūros paveldo paminklai, sakytinė ir dainuojamoji tautosaka, papročiai ir tradiciniai amatai primena, kad čia kadaise gyveno ir gyvena darbštūs bei kūrybingi žmonės.
Švenčionių krašto liaudies meno darbų paroda „Prabilę praeities raštai“ – tai krašto praeities ir dabarties kasdienės bei šventinės gyvensenos atspindys liaudies kūrėjų darbuose. Parodoje dalyvauja net keturiolika Švenčionių rajono kūrėjų. Jie gausiai atstovauja įvairioms liaudies meno sritims, kaip antai vaizduojamajai tautodailei, kuriai priskiriami popieriniai karpiniai, skulptūra bei tapyba. Eksponuojami darbai iš paprotinės dailės: skutinėti margučiai, šiaudiniai sodai, velykiniai paukštukai. Gausiai pristatoma ir taikomosios liaudies dailės sritis. Joje gausu pintinių, vytinių ir rinktinių juostų. Neįsivaizduojamas Švenčionių krašto tautinis paveldas be mezginių, siuvimo bei medžio drožybos.
Parodoje savo darbus pristato meistrė, tradicinė amatininkė Rasa Breidokienė, tradiciniai amatininkai Modestas Dambrauskas, Arūnas Edvardas Vaitkus ir Ričardas Polučanskis. Susipažinti galima ir su kitų Švenčionių krašto tradicinius amatus puoselėjančių darbais: Algirdo ir Karolio Breidokų, Simonos Rainienės, Veronikos Garbulienės, Dangiros Lapėnaitės, Laimutės Šinkūnienės, Marijos Vaitkienės, Marytės ir Danieliaus Martinkėnų.
Nalšios muziejus – tai daugiau kaip 66 000 archeologijos, gamtos, istorijos ir etnografijos eksponatų, pasakojančių netikėtas istorijas ir atskleidžiančių gilias praeities paslaptis. Muziejus buvo įkurtas 1945 m. Tuomet vadinamas Švenčionių kraštotyros muziejumi. 1992 m. buvo pervadintas į Nalšios muziejų. 2000 m. savo duris atvėrė lankytojams naujose patalpose, įrengus trijų: archeologijos ir gamtos, istorijos ir etnografijos ekspozicijų sales bei parodų salę. Muziejus išsiskiria ne tik eksponatų gausa, tačiau ir virtualiomis ekspozicijomis, siūlančiomis galimybę su muziejaus kolekcijomis susipažinti įprastinių dvimačių bei 360° nuotraukų galerijų bei video įrašų pagalba.
Parodoje pristatomos lovatiesės bei verpstės iš Nalšios muziejaus aukso fondų, kurį sudaro vertingiausi archeologijos, istorijos, etnografijos, numizmatikos, dokumentikos ir raštijos eksponatai.
