Žmones nuolat veikia gamtinė jonizuojančioji spinduliuotė – pasiekia iš kosmoso, grunto bei kitų gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Jos visiškai išvengti neįmanoma, tačiau egzistuoja įvairių būdų jai kontroliuoti. Be gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės yra ir dirbtinės kilmės jonizuojančioji spinduliuotė, kurią skleidžia žmogaus sukurti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai.
Jie plačiai kasdien naudojami branduolinėje energetikoje, medicinoje ir pramonėje, pavyzdžiui, diagnozuojant ir gydant ligas, įvairiems technologiniams procesams valdyti ir kontroliuoti. Aptikti jonizuojančiąją spinduliuotę ir nustatyti patiriamą apšvitą be specialių, tam tikslui skirtų matavimo prietaisų yra neįmanoma, nes žmogaus jutimo organai tam nėra pritaikyti.
Jonizuojančiosios spinduliuotės rūšys skiriasi savo kilme, poveikiu žmogaus organizmui bei apsisaugojimo nuo jos būdais. Nuo vienos rūšies jonizuojančiosios spinduliuotės galima apsaugoti kaip barjerą panaudojus popieriaus lapą, o nuo kitų jau prireiktų naudoti didelio tankio medžiagas, pavyzdžiui, betoną arba šviną.
Jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita nėra užkrečiama, tačiau žmogus gali užsiteršti radioaktyviosiomis medžiagomis ir tapti pavojingu sau ir aplinkiniams. Išorinis užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis gali plisti kontakto metu, lemti aplinkos ir kitų žmonių užterštumą. Reikia prisiminti, kad neužterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, o tik apšvitintas iš išorės žmogus jonizuojančiosios spinduliuotės nespinduliuoja ir nėra pavojingas kitiems.
Žmogus gali patirti ne tik išorinę, bet ir vidinę apšvitą. Išorinė apšvita tai – apšvita, kurią žmonės patiria, kai juos veikia jonizuojančioji spinduliuotė iš aplinkos. Vidinę apšvitą žmogus patiria, kai į jo organizmą kvėpuojant, su maistu arba tiesiogiai per kūno odą ar žaizdas patenka radioaktyviųjų medžiagų.
Norint apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, reikia laikytis šių pagrindinių taisyklių:
• kuo trumpiau būti prie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje;
• būti kuo toliau nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos teritorijos;
• slėptis už priedangos.
Per trumpą laiko tarpą gavus didelę apšvitos dozę išsivysto nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, pavyzdžiui, ūmus radiacinis sindromas, radiaciniai nudegimai, audinių ir organų pažeidimai. Tipiškų viso kūno apšvitos požymių (pykinimas, vėmimas, silpnumas, karščiavimas ir viduriavimas) gali pasireikšti per pirmąsias kelias valandas. Nedidelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali sukelti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, pvz., onkologinių susirgimų ar įvairių paveldimų ligų. Poveikis gyventojų sveikatai gali išryškėti ir praėjus ne vieniems metams nuo patirtos apšvitos.
Radiacinės saugos centro specialistai primena, kad pamačius daiktus ar nuolaužas, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, jokiu būdu negalima prie jų artintis, jų liesti, imti į rankas. Tokie daiktai ar nuolaužos, rasti netoli avarijos vietos, gali būti pavojingi. Radus daiktą, pažymėtą įspėjamuoju jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, ar įtarus, kad jis gali būti užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba Radiacinės saugos centro specialistams tel. (8 5) 236 1936.
Nuoroda į interneto svetainę: http://www.rsc.lt/
