Radiacija

JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS (RADIACIJOS) APŠVITOS DOZĖS IR JŲ ŠALTINIAI

Radiacijos poveikis žmogui priklauso nuo sugertosios apšvitos dozės, kuris įvairioms žmogaus kūno dalims yra nevienodas. Todėl vartojama efektinės dozės sąvoka. Jos matavimo vienetas – sivertas (Sv), tūkstantoji Sv dalis – milisivertas (mSv), milijoninė – mikrosivertas (mSv).

EFEKTINĖS DOZĖS ŠALTINIAI: GAMTINĖ SPINDULIUOTĖ

KOSMOSAS
Saulė ir kosminė erdvė yra kosminės spinduliuotės šaltiniai. Iš kosmoso atskriejusias daleles sugeria Žemės atmosfera, kur susidaro antrinės dalelės, tarp jų – neutronai. Didžiausia dozės galia yra dideliame aukštyje. Lėktuve, skrendančiame 10 km aukštyje, dozės galia yra 3mSv/h. Lėktuvo įgula ir keleiviai, nuskridę 8000 km, gauna maždaug 20 mSv dozę.

ŽEMĖ
Žemės gelmėse glūdinčių uolienų gama spinduliuotės dozės galia yra apie 0,1 mSv/h, o kai kuriose pasaulio vietose ji gali viršyti 1 mSv/h. Tose vietose metinė dozė gali siekti 10 mSv. Iš granito pastatytuose namuose dozės galia didesnė, tuo tarpu mediniai pastatai jonizuojančiosios spinduliuotės praktiškai nespinduliuoja.

RADONAS
Didžiausią mūsų vidinės dozės dalį sąlygoja urano skilimo produktai, iš kurių svarbiausias – radonas – 222, gamtinės kilmės radioaktyviosios dujos. Šios dujos patenka į mūsų namus iš žemės ir suskyla į radioaktyvius skilimo produktus – mažas pusėjimo trukmes turinčius radionuklidus. Didelę dozės dalį gauname iš šių skilimo produktų, nusėdusių mūsų plaučiuose ir spinduliuojančių alfa daleles. Radono kiekis nuolat kinta – mažiausias jis būna tada, kai patalpos nuolat vėdinamos. Lietuvoje nuo 1999 metų pradžios galioja higienos norma HN 85-1998 “Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos”. Šioje normoje reglamentuojamas radono lygis patalpose. Pastatuose radonas negali viršyti 400 bekerelių kubiniame oro metre (Bq/m3), o projektuojant ir statant gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus –  neviršyti 200 Bq/m3. Priminsime – bekerelis – radioaktyvumo matavimo vienetas. 1Bq – vienas branduolio skilimas per sekundę. Matavimus atlieka Radiacinės saugos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (RSC).

VIDINIAI SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAI
Maiste aptinkama urano skilimo produktų, pavyzdžiui, radžio. Braziliškuose riešutuose jo yra apie 100 Bq/kg, o vandentiekio vandenyje – iki 10 Bq/l. Švino – 210 ir polonio – 210 aptinkama jūros gyviuose. Beveik visuose maisto produktuose yra nuo Žemės atsiradimo egzistuojančio kalio – 40. Litre pieno jo yra apie 50 Bq, o kilograme žemės riešutų – apie 200 Bq.

DIRBTINĖ JONIZUOJANČIOJI SPINDULIUOTĖ

MEDICINA
Rentgeno spinduliuotė plačiai taikoma svarbiausiems medicinos diagnostikos tyrimams. Darant vieną krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, gauname apie 0,05 mSv  dozę, o atliekant tyrimą kompiuteriniu tomografu – 5 mSv. Tai didesnė dozė nei darant įprastinę rentgeno nuotrauką, tačiau kompiuteriniu tomografu gauti rezultatai kur kas išsamesni. Darant dantų nuotrauką, gaunama 0,02 mSv dozė.

ĮVAIRŪS ŠALTINIAI
Vidutinė darbuotojų, kurių dozės nuolat matuojamos, dozė yra 1,1 mSv per metus. Atominių elektrinių, dirbančių normaliu režimu, išmetami metalai prie vidutinės metinės pasaulinės dozės prideda dar apie 2 mSv. Po Černobylio atominės elektrinės katastrofos iškritos pasklido Europoje ir buvusioje TSRS. Vis dar aptinkami po šios avarijos iškritę cezis – 137 ir cezis – 134. Kai kurie buitiniai prietaisai, pavyzdžiui, dūmų detektoriai skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę. Vienas toks prietaisas miegamajame sąlygos 0,03 mSv dozę per metus. Dirbtinės jonizuojančiosios spinduliuotės sąlygojamos dozės yra mažesnės negu dozės dėl gamtinių spinduliuotės šaltinių. Apie 70% metinės vidutinės dozės gaunama iš gamtinių šaltinių ir tik 30% iš dirbtinių šaltinių.

[Atgal]