Nė viena valstybė nėra apsaugota nuo nelaimių: uraganų, potvynių, gaisrų, sprogimų, cheminių avarijų, įvairių diversijų ir kt. Ką turėtumėte žinoti, kad nelaimė neužtiktų jus netikėtai.
Apie įvykusią ar artėjančią nelaimę gyventojai bus perspėjami per visuomenės informavimo priemones.
Sudarykite šeimos pasirengimo nelaimei planą. Pasinaudokite civilinės saugos specialistų nurodymais.
Šeimos pasirengimo nelaimei planas
Rekomenduojame kiekvienai šeimai sudaryti planą. Supažindinkite vaikus su šeimos pasirengimo nelaimei planu. Turėdami laiko, papasakokite vaikams apie savo ar kitų patirtas nelaimes, ekstremalius įvykius ir kaip žmonėms tuomet pavyko išsigelbėti. Tokia įtaigi informacija ilgam liks jų atmintyje ir sąmonėje. Prireikus jie galės pasinaudoti jūsų pamokymais. Jeigu vaikas dar mažas, iš anksto užrašykite ant kortelės jo vardą, pavardę, adresą ir pritvirtinkite prie jo drabužių. Supažindinkite vaikus su šeimos pasirengimo nelaimei planu, apsvarstykite, ką būtina pasiimti rengiantis galimai nelaimei. Pasiūlykite jiems patiems surinkti reikalingiausius daiktus, be kurių neįmanoma išsiversti nelaimės metu.
Pagalvokite:
Kur galima būtų slėptis pavojaus atveju?
Kaip nuspręsite evakuotis (mašina, traukiniu, autobusu), jeigu likti vietoje negalima?
Ką darysite, jei suges ar sulūš jūsų automobilis?
Kokie yra kiti evakavimosi keliai, jei pasirinktasis užblokuotas?
Kokius daiktus pasiimsite, jeigu reikės slėptis to paties namo slėptuvėje?; kitoje slėptuvėje?
Kokius daiktus pasiimsite, jei teks evakuotis?
Rekomenduojamas būtiniausių daiktų sąrašas:
Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų; dokumentai (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai); pinigai (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės); šeimyninės relikvijos; maistas 2–3 dienoms; reikalingi drabužiai (pagal sezoną); tualetiniai reikmenys; asmeninės apsaugos priemonės; nešiojamasis radijo imtuvas, žibintuvėlis, atsarginiai elementai, žiebtuvėlis; imkite tik tai, kas reikalinga.
KĄ DARYTI IŠGIRDUS PRANEŠIMĄ APIE NELAIMĘ?
Elkitės ramiai. Kada reikia pradėti veikti pagal šeimos pasirengimo nelaimei planą? Apie įvykusią ar artėjančią nelaimę gyventojai perspėjami garsiniu signalu Dėmesio visiems, kuris skelbiamas įjungiant elektros sirenas, objektų garsinius signalus ir kitas signalines priemones, todėl tik išgirdę perspėjamąjį signalą iškart įjunkite televizorių ir radiją. Taip jūs išgirsite pranešimus ir nurodymus, kaip elgtis. Išgirdę informaciją apie pavojų, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite. Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingo reikalo. Išklausę pranešimą apie įvykusią ar artėjančią nelaimę, toliau vadovaukitės nurodymais, be ypatingos priežasties niekur nevažiuokite. Jeigu jūs vis dėlto privalote vykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms. Automobilyje įsijunkite radiją. Klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų. Išgirdę informaciją apie pavojų, neperkraukite ryšio linijos. Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, nes tuomet ryšio linijos bus perkrautos ir užblokuotos. Gelbėjimo darbų pajėgoms bus ypač reikalingas laisvas ryšys, kad galėtų gauti pranešimus, kokie gyvenamieji rajonai nukentėjo, kiek ten nukentėjusiųjų, kur siųsti pagalbą. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistus asmenis ar apie kokį netikėtą pavojų.
NELAIMEI PRAĖJUS
Būkite atsargūs sugrįžę į vietovę, kur įvyko nelaimė. Atsargiai apžiūrėkite pastatus. Jie gali būti apgadinti arba net ir suniokoti, todėl ypač pavojingi, nes gali bet kada sugriūti. Jei abejojate dėl jų būklės, kreipkitės į savivaldybę, kad būtų iškviesti ekspertai, kurie nustatys, ar saugu jame gyventi. Įeidami į pastatą jokiu būdu nešvieskite sau kelio fakelu ar žvake. Nerūkykite. Netgi po potvynio gali kilti gaisras arba įvykti sprogimas. Priežasčių daug. Pirmiausia – išsiveržusios dujos, išsiliejusios degios medžiagos. Laikykitės toliau nuo nutrūkusių laidų (taip pat ir telefono). Bet kuris laidas – mirtino pavojaus šaltinis. Nejunkite elektros jungiklių, kol neįsitikinote, kad laidai tvarkingi ir nepažeisti. Prireikus kvieskite elektrikus. Patikrinkite, ar name arba šalia jo nėra dujų, kitų cheminių medžiagų kvapo. Užuodę įtartinus kvapus, praneškite atitinkamoms tarnyboms. Neskubėkite vartoti namie likusių maisto produktų. Pirmiausia patikrinkite. Jie gali būti pažeisti cheminių medžiagų, pelėsių arba sugedę. Neskubėkite vartoti vandentiekio ar šulinio vandens. Dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Jeigu jūs atsidūrėte netoli vietos, kur vyksta gelbėjimo darbai, o jūsų pagalbos ten nereikia, be reikalo netrukdykite gelbėtojams. Niekur nevažiuokite iš namų. Keliai gali būti sugadinti arba užversti. Ypač pavojingi po nelaimių nedideli mediniai tiltai. Jeigu vis dėlto privalote vykti, būkite itin atsargūs ir laikykitės saugaus greičio. Susidūrę su kokia nors kliūtimi, pavojinga eismo dalyviams, kaip galima greičiau praneškite apie tai civilinės saugos tarnyboms.
