Algirdas Mykolas Brazauskas

Algirdas Mykolas Brazauskas gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje (mirė 2010 m. birželio 26 d.). 1951 m. baigė Kaišiadorių 1-ą vidurinę mokyklą, 1956 m. – Kauno Politechnikos Institutą, įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę.

1956-1957 m. dirbo Kauno HE statybos inžinieriumi, direkcijos vyr. inžinieriumi, kitose atsakingose pareigose. 1965 m. buvo paskirtas statybinių medžiagų pramonės ministru, 1967-1977 metais dirbo Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1977-1988 m. LKP CK pramonės ir ekonomikos reikalų sekretorius, 1988-1990 m. LKP CK pirmasis sekretorius, 1990-1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatas, 1990 m. kovo – 1991 m. sausio mėn. Ministro Pirmininko pavaduotojas. 1990-1992 m. LDDP pirmininkas, 1992-1993 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo pirmininkas, laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, 1993-1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas. 2000 m. Seimo rinkimuose vadovavo LSDP ir LDDP koalicijai, šioms partijoms susijungus išrinktas LSDP pirmininku. Nuo 2001 m. liepos mėnesio Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

A. M. Brazauskas buvo ketvirtasis Lietuvos Respublikos Prezidentas, Kovo 11 Akto Signataras, ekonomikos mokslų daktaras. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 1 laipsnio ordinu, 15 užsienio valstybių aukščiausiais ordinais. Išleido atsiminimų knygas „Lietuviškos skyrybos“ (1992 m.), „Penkeri Prezidento metai“ (2000 m.), apie jį – albumas „Algirdas Brazauskas. Lietuvos Respublikos Prezidentas“ (1999 m.). Penkių universitetų Garbės daktaras: Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Minsko humanitarinio Europos universiteto, Kijevo T. Ševčenkos universiteto, Taškento pasaulinės ekonomikos ir diplomatijos universiteto prie Užsienio reikalų ministerijos.

1988 m. dalyvavo tautinio atgimimo renginiuose, su Sąjūdžio pritarimu išrinktas LKP vadovu. 1998 m. spalio 25 d. dalyvavo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, pritarė jo programai. Kaip faktinis LSSR vadovas, bendraudamas su SSRS vadovais ir kontaktuodamas su Sąjūdžio vadovybe neutralizavo Maskvos spaudimą lietuvių tautinio išsivadavimo procesui, tuo reikšmingai prisidėdamas prie taikaus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1989 m. su Sąjūdžio pritarimu išrinktas SSRS liaudies deputatu, SSRS AT S-gos rūmų nariu, 1998 m. gruodžio mėn. jam vadovaujant LKP atsiskyrė nuo SSKP tuo suardydama SSKP diktatorišką monolitiškumą.

1990 m. sausio 15 d. – kovo 11 d. A.M.Brazauskui esant LSSR AT Prezidiumo Pirmininku, AT 1990 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą, panaikinantį 1940 07 12 Liaudies seimo deklaraciją apie Lietuvos įstojimą į SSRS, tuo jai atimant teisinį pagrindą laikyti Lietuvą SSRS dalimi.

1990 m. dirbdamas Ministro pirmininko pavaduotoju vykdė Lietuvos ūkio pertvarkymą ir SSRS ūkio sistemos į nepriklausomos valstybės ūkinį gyvenimą, organizavo Lietuvos ūkio funkcionavimą SSRS blokados metu.
1993-1998 m. kaip Lietuvos Prezidentas įkūrė Prezidento kanceliariją, sudarė jos tarnybas, 1993 m. iš Seime esančių partijų sudarė Politinę konsultacinę, Valstybės gynimo, Užsienio politikos koordinavimo tarybas, organizavo teisinės sistemos reformą, kaip Lito komiteto pirmininkas vadovavo nacionalinės valiutos įvedimui. Dėl ekonominių sunkumų 1995 m. išreiškė nepasitikėjimą Ministrui Pirmininkui. Teikė Seimui socialinės apsaugos, kultūros sričių įstatymų projektus, rėmė tautos istorinę atmintį, Vilniaus pilių archeologinius tyrimus, inicijavo valdovų rūmų atstatymą, A.Brazausko iniciatyva rekonstruoti buvę Menininkų rūmai, kuriuose 1997 m. gegužės mėn. įsikūrė Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Užsienio politikoje suformulavo svarbiausius Lietuvos užsienio politikos tikslus principus ir prioritetus, ypatingą dėmesį skirdamas santykiams su kaimynėmis Lenkija, Latvija ir Estija, vedė sėkmingą dialogą su Rusija. 1994 m. kreipėsi į NATO generalinį sekretorių dėl Lietuvos priėmimo į šią organizaciją. 1995 m. pritariant Seimui ir Vyriausybei įteikė paraišką Lietuvai tapti Europos Sąjungos nare. 1997 m. su Lenkijos Prezidentu A. Kwasniewskiu surengė Vidurio ir Rytų Europos vadovų Vilniaus konferenciją „Tautų sambūvis ir geri kaimynų santykiai – saugumo ir stabilumo Europoje garantas“. Pagrindiniai A. M. Brazausko užsienio politikos bruožai – stabilumas ir prognozuojamumas, geri santykiai su kaimynais. A. M. Brazauskas nuolat domėjosi Švenčionių rajono dirbančiųjų gyvenimu, rajono ekonomine ir socialine plėtra, jo vystymosi perspektyva. Atsižvelgiant į realią padėtį, jam įtakojant, rajonas sulaukė palankių sprendinių įvairiose respublikinėse institucijose. Rajonas jautė jo paramą gaunant lėšas ir įvairių fondų tvarkymo darbams, statyboms, socialinėms reikmėms. Su jo pagalba rajoną pasiekė dujotiekis, pastatyti Švenčionėlių kultūros rūmai ir kiti svarbūs objektai. Rajono žmonės gerai jį pažinojo. Dauguma rajono gyventojų palankiai atsiliepia apie jį kaip žmogų atviros širdies, dėmesingą ir pagarbiai žiūrintį į didelį ir mažą, darbininką, tarnautoją. Turėdamas rajone sąžiningai ir teisėtai įsigytą sodybą, pelnė aplinkinių kaimų gyventojų pagarbą, jie laikė jį savo bendruomenės nariu. Rajono vadovai, visi kiti besikreipiantys nuolat gaudavo išsamius patarimus sprendžiant rajono ekonomines ir socialines problemas, asmeninius klausimus.

Švenčionių rajono Garbės piliečio vardas suteiktas 2002-06-27 Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 51.