Lietuviškai English Polish
Versija neįgaliesiems
Į pradžiąSvetainės žemelapisEl.paštas
Į pradžią
Švenčionių rajono savivaldybės administracija
Biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 19
LT-18116 Švenčionys
Tel. (8 387) 66 372
Faks. (8 387) 66 365
El. paštas savivaldybe@svencionys.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 188766722
Naujienos Apie savivaldybę Gyventojams Investuotojams Turizmas Renginiai Korupcijos prevencija
2017 m. birželio 25 d.

KITA INFORMACIJA
- Pagrindinis puslapis
- Atliekų tvarkymas
- Civilinė sauga
- Mobilizacija
- Nuotraukų galerija
- Klausimai atsakymai
- Gyventojų skelbimai
- Svetainės struktūra
- Pastebėjus klaidą
- Želdiniai

Prisijungimas gyventojams

Lankytojų statistika
Skaičiuojama nuo: 2006-05-02
Iš viso apsilankė: 5675246
Šiandien apsilankė: 1103
Dabar naršo: 14


Naujienos ir aktualijos
2017-ieji – Piliakalnių metai

Lietuvos Respublikos Seimui 2017 metus paskelbus Piliakalnių metais, dėmesys Lietuvoje krypsta į šiuos archeologinius objektus, kurie yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simboliai, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybingumo liudijimai ir tautinio atgimimo Sąjūdžio įkvėpimo šaltiniai.



Piliakalnius įrenginėti Lietuvoje pradėta II–I tūkstantmečio pr. Kr. sandūroje. Pradžioje tai buvo atskiros pastatintais šlaitais kalvos, kurių plokštesnėse viršūnėse apsigyvendavo žmonių bendruomenės, gyvenvietes apjuosdami neįmantriomis medinėmis tvoromis. Laikui bėgant,  piliakalnius pradėta įrenginėti ir aukštumos kyšuliuose, dažnai upių ar upelių santakoje, tvirtinti papildomais žemių pylimais ir šalia jų iškastais grioviais. Nedidelėse aikštelėse netelpantys gyventojai pradėjo kurtis šalia piliakalnių, jų papėdėse, kur iki mūsų dienų išliko senųjų papėdžių gyvenviečių kultūriniai sluoksniai. II- III a. dalis piliakalnių įgijo kitokią funkciją. Tai buvo jų papėdėse ar toliau gyvenusių bendruomenių slėptuvės pavojaus atveju. Pamažu dalyje tokių piliakalnių pradėjo augti medinės pilaitės, valstybės kūrimosi laikotarpiu tapę vietos kunigaikščių atramos punktais. Jau susikūrus valstybei, nuo XIII a. iki XV a. Lietuvos piliakalniams teko būti gynybinės kovos prieš Ordino agresiją vietomis, ant jų stovėjo tvirtos medinės pilys.
Piliakalniai pradėti registruoti ir saugoti dar XIX a.  Nemažai piliakalnių sunaikinta. Šiuo metu Lietuvoje yra 903 piliakalniai, kurių  skaičius didėja, nes vyksta piliakalnių paieškos ir identifikacija.
Švenčionių rajono teritorijoje į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įtraukta 25 piliakalniai. Dalis piliakalnių išaiškinti ir į registrą įtraukti paskutinį dešimtmetį. Tai Mikštų, Jaciūnų, Žąsinų, Noselėnų I, Noselėnų II, Daukšių, Rusališkės. Kai kurie piliakalniai žinomi dar nuo XIX a. Akvieriškės ir Bogutiškės piliakalnius 1894 m. tyrinėjo rusų archeologas  Fiodoras Pokrovskis, apie Cirkliškio piliakalnį 1928 m. rašė P. Tarasenka, 1958 m. jį žvalgė Mokslų akademijos Istorijos instituto archeologai. Išsamiai tyrinėtas Nevieriškės piliakalnis. 1976–1978 m. archeologė Elena Grigalavičienė ištyrė  didžiąją šio piliakalnio aikštelės dalį (1486 m²) ir nustatė, kad piliakalnis patyrė keturis rekonstrukcijos laikotarpius. 1995–1996 m. archeologas A. Girininkas ištyrė 100 m² Reškutėnų piliakalnio aikštelės. Kiti rajono piliakalniai tik žvalgyti, žvalgomųjų tyrimų metu surinkta medžiaga negausi.
Švenčionių rajone gausu ankstyvųjų piliakalnių, mažiau vėlyvesnių, kurių naudojimo laikotarpis siekia  II tūkstantmečio pradžią. Tai Abejučių, Adutiškio, Prienų, Baliulių, Cirkliškio.
Žmonės piliakalnius visada laikė paslaptingomis, įdomiomis vietomis, apie juos sukurta daug legendų, pasakojimų – apie stovėjusias ir prasmegusias bažnyčias, apie paslėptus lobius, keistus gyventojus ir kt.
 Ant Stajėtišio piliakalnio iki šiol grįžtantys iš Adutiškio bažnyčios, įvairių švenčių metu, ypač dešimtą sekmadienį po Velykų, atneša aukas prašydami dievo sveikatos, gero derliaus, lietaus.
Vienas iš lankomiausių – Cirkliškio piliakalnis, nuo seno žinomas kaip Perkūno kalnas, tikrai turėjo būti susietas su senovės lietuvių kulto ir aukojimų vieta. Dar kitaip tokios vietos vadinamos alkais. B. Kviklio surinktomis žiniomis, lenkų okupacijos metais ant Perkūno kalno buvo prikalta lenta su eiliuotu užrašu, sakančiu, kad lietuviai toje vietoje degindavę aukas dievams.
Deja, daugelis Lietuvos ir Švenčionių rajono piliakalnių nukentėjo dėl žmonių veiklos, juose buvo ariama, kasami bulviarūsiai ir kitaip pažeidžiami, negailestinga piliakalniams buvo ir pati gamta. Labiausiai nukentėjo Paduobės piliakalnis Švenčionėlių seniūnijoje – daugiau nei pusę jo aikštelės nuplovė Žeimenos upė.
Svarbi piliakalnių istorinė reikšmė paskatina šių objektų atgimimą. Piliakalniai tvarkomi ir pritaikomi turizmui. Šie darbai vyksta ir Švenčionių rajone. 2014 m. Sirvėtos regioninio parko administracijos iniciatyva, įgyvendinant ES ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas, II etapas“, atlikti Kačėniškės piliakalnio tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai, įrengtas pėsčiųjų takas, poilsio ir apžvalgos aikštelė, laužavietė, informacinis stendas. Tvarkymo metu atlikti žvalgomieji tyrimai leidžia spręsti, kad piliakalnis buvo apgyvendintas dviem etapais – I tūkstantmečio pr. Kr. pabaiga ir I tūkst. pradžia – I  tūkst. vidurys. Nuo 2004 m. Švenčionių rajono savivaldybė ir VĮ „Švenčionėlių miškų urėdija“ etapais  tvarkė ir pritaikė lankymui Cirkliškio piliakalnį, o Asvejos regioninio parko administracijos pastangų dėka, lankytojai gali pasiekti Abejučių piliakalnį.
Švenčionių rajono savivaldybė  numačiusi 2017 m.  sutvarkyti vieną iš labiausiai lankomų Akvieriškės piliakalnį Strūnaičio seniūnijoje – panaikinti piliakalnio paviršines erozijas, įrengti pėsčiųjų takus, terasuotus laiptelius, aukurą, apžvalgos aikštelę, informacinius stendus, suolus, riboženklius, užtvarus automobilių parkavimui.
Nemaža dalis piliakalnių (Kavalčiukų, Žąsinų, Daukšių, Rusališkės, Reškutėnų)  yra privačiuose miškuose, apaugę medžiais, toli nuo pagrindinių kelių, tai apsunkina jų pritaikymą lankymui.
Minint piliakalnių metus, Švenčionių rajono savivaldybė prisijungia prie nacionalinės iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“. Švenčiant Lietuvos Valstybės dieną, liepos 6 d.21 val. „Tautišką giesmę“ giedosime ant Cirkliškio, Akvierišės, Adutiškio, Reškutėnų piliakalnių. Rugsėjo mėn., Europos paveldo dienų metu, vyks renginiai,  supažindinantys su šiais didingais paminklais, neįkainojamu mūsų ankstyvosios beraštės istorijos palikimu ir padės suvokti kokį,  gražų istorinį paveldą turime.

Informaciją parengė Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Giedrė Viščionytė


Kačėniškės piliakalnis

  2017-04-13
Atgal Spausdinimo versija
SAVIVALDYBĖS MERAS

Mero darbotvarkė

Naujienų prenumerata
POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
Video archyvas
 
Vardadieniai { visi }
Šiandien:
Geistautas
Geistautė
Vilhelmas
Baniutė
Rytoj:
Jaunutis
Jaunius
Viltautė
Virgilijus













































 
© Švenčionių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas